Koplyčios kuratorė Jolita Karalienė prie neįmantrių ebru tapybos priemonių.
Žinome posakį „šakėmis ant vandens rašyta“. Bet pasirodo, visai įmanoma ir šakėmis šį tą parašyti, o gal net ir nupiešti, mat egzistuoja tokia meno forma, kaip tapyba ant vandens.
Žemės dienos proga Anykščių koplyčios moterys pakvietė norinčius išbandyti ebru – tapybą ant vandens. Teko ir man šepeteliu pamojuoti ir stebėti, kaip ant vandens paviršiaus formuojasi piešinys, kaip jis po to perkeliamas ant polieriaus lapo.
Idėja užsiimti ebru, kurį vieni tai vadina menu, kiti – terapija, o psichologai naudoja dirbdami su savo klientais, kilo Menų centro direktoriaus pavaduotojai Ritai Babelienei. Ebru meistrė ir pradininkė Lietuvoje Irma Čekanauskienė pamokė anykštėnes, kaip tai daroma, ir dabar jau jos pačios puikiai praktikuoja šį meną.
Vandens veidas – raštams išgauti
Užsiėmimui vadovavusi Koplyčios kuratorė Jolita Karalienė nuvedė prie stalo, kur buvo išdėliotos vonelės ir buteliukai su dažais bei papasakojo pagrindinius principus, kaip tapyti ant vandens. Beje, vanduo tik iš pirmo žvilgsnio paprastas – sumaišius vandenį su jūros dumbliais jis sutirštėja ir yra tinkamas naudoti. Dažai taip pat yra tik natūralūs , o prieš juos naudojant, į kiekvieną spalvą reikia įlašinti jaučio tulžies – nuo to priklauso spalvos stiprumas. „Ebru iš persų kalbos verčiama kaip „vandens veidas“. Ši meno rūšis atkeliavo iš Japonijos ir Kinijos į Persiją ir Turkiją Didžiuoju šilko keliu“,- pasakojo J. Karalienė.
Moteris parodė, kaip maišomi dažai, kaip nuspaudus teptuką, dažai šlakstomi ant vandens paviršiaus. „Ši technika naudojama puošiant knygas viršelius, taip pat audiniams puošti. Būtinai reikia naudoti jaučio tulžį, kuri išlaiko dažus ant vandens paviršiaus“,- pasakojo J..Karalienė.
Antrą kartą to paties nepadarysi
Teptuku dažai užtaškomi ant vandens paviršiaus, kur išsiskleidžia piešiniais, beje, ši technika dar vadinama marmuravimu ant vandens, nes dažai pasiskleisdami išties primena marmuro piešinius. Piešti lengva, o ir meninių sugebėjimų daug nereikia – dekoratyvūs piešiniai gimsta vos per kelias minutes. Be to, kiekvienas piešinys yra unikalus ir nepakartojamas – antrą kartą išgauti tokį patį piešinį neįmanoma.
Užtaškius dažus, imami ylas primenantys įrankiai, kuriais dažai vandens paviršiuje sukami, maišomi, o į norimas vietas jais įlašinama pageidaujamų spalvų. Taigi, kelios minutės – spalvingas ir nepakartojamas piešinys paruoštas. Tada belieka ji perkelti ant specialaus popieriaus ir išdžiovinti.
„Nors technika gana paprasta, tačiau šis tapybos būdas gana brangus. Daug kainuoja iš natūralių medžiagų pagaminti dažai, vanduo su jūros dumbliais, popierius. Be to, reikia įgusti, nes jei netinkamai išmaišyti dažai, piešinys gali pradėti skęsti“,- apie šią techniką pasakojo J. Karalienė. Na, o aš galiu pridėti tik tiek, kad išties malonu ir piešti, ir stebėti kaip gimsta piešinys. „Tai ne tik malonu, bet ir atpalaiduoja“,- sakė Menų centro direktoriaus pavaduotoja R.Babelienė.
