Ekonomistai: imigracija ir didesnis užimtumas švelnintų visuomenės senėjimo padarinius

Prognozuojant, kad Lietuvoje ilgainiui didės vyresnių gyventojų ir mažės dirbančiųjų, o kartu  didės socialinės išmokos, ekonomistai teigia, jog finansinę valstybės naštą ateityje galėtų mažinti aktyvesnė migracijos politika bei geresnis žmogiškųjų išteklių panaudojimas, ypač mažinant jaunimo ir pagyvenusių žmonių nedarbą.

Pasak banko „Luminor“ pensijų fondo „Luminor investicijų valdymas“ vadovės Loretos Načajienės, iki šiol pensinio amžiaus didinimas buvo viena efektyviausių priemonių stabdyti pensininkų skaičiaus augimą. 65 metų pensinis amžius tiek vyrams, tiek moterims įsigaliojo nuo sausio ir toliau jo didinti neplanuojama. 

„Šiuo metu turime paradoksalią situaciją – pensininkų skaičius netgi mažesnis nei 2000-aisiais, tačiau tai laikina. Nuo 2026 metų ši situacija ims keistis, pensininkų skaičius didės sparčiau, o senstanti visuomenė ir ilgėjanti gyvenimo trukmė lems didesnį išmokų poreikį“, – teigė L. Načajienė.

Vilniaus universiteto ekonomistas Boguslavas Gruževskis pripažįsta, kad visuomenėje vyksta neigiama kaita, kai augančio pensininkų skaičiaus nepakeičia jaunimas.

„Kalbos nėra, kad pas mus vyksta neigiama kaita, kai vyresnio amžiaus žmonių arba pensinio amžiaus žmonių nepakeičia jaunimas. Visuomenės struktūroje vis didesnę dalį sudaro pensinio amžiaus gyventojai“, – sakė jis BNS.

B. Gruževskio teigimu, dėl senėjančios visuomenės augs socialinio draudimo išlaidos, tačiau ši problema galėtų būti ne tokia ryški, jei mažėtų jaunimo ir priešpensinio amžiaus žmonių nedarbas.

„Turime pakankamai aukštą jaunimo nedarbą. Turime pakankamai didelį neužimtumą priešpensinio amžiaus žmonių (55 metų ir vyresnių – BNS). Faktiškai (šios grupės – BNS) sudaro didžiulę dalį visų bedarbių. (…) Iš karto yra klausimas: ar mes turime trūkumą darbo jėgos, ar neturime?” – kalbėjo ekonomistas.

Lietuvoje nedirba 60 tūkst. 50-mečių ir vyresnių žmonių, arba apie 38 proc. visų bedarbių, taip pat 31 tūkst. 16-29 metų jaunuolių – 20 proc. visų bedarbių, rodo Užimtumo tarnybos duomenys.

B. Gruževskio įsitikinimu, valstybė turėtų stengtis išlaikyti darbo rinkoje ir pensinio amžiaus žmones. Didesnis užimtumas, pasak jo, galėtų būti ir tarp negalią turinčių asmenų.

„Lietuvoj dirba tik 10–15 procentų neįgaliųjų, tai įsivaizduokite, koks didelis rezervas yra, o mes kalbame apie darbo jėgos trūkumą”, – kalbėjo ekonomistas.

Jo teigimu, valstybė turėtų imtis aktyvesnio vaidmens ir efektyviau panaudoti žmogiškąjį kapitalą.

„Žymiai daugiau reikėtų investuoti į efektyvų žmogiškojo kapitalo panaudojimą. Nors vyresnio amžiaus žmonių dalis didės – to neišvengsim – bet jų panaudojimas ekonominėje veikloje gali irgi didėti”, – pabrėžė B. Gruževskis.

Jo teigimu, jei toliau šalyje dirbs tik 10 proc. pensinio amžiaus žmonių, 15 proc. neįgaliųjų, o nedarbas sieks 10 proc., vyriausybės turės problemų: „Turite labai aktyviai dirbti, bet ne su pinigais, o su žmonėmis.” 

Kita vertus, pasak ekonomisto, Lietuvos socialinio draudimo sistema yra viena stabiliausių Europos Sąjungoje ir tokia liks iki 2050 metų, todėl nevertėtų nerimauti, kad valstybei iki tol laiko pritrūks lėšų pensijoms.

„Stabilumą („Sodros“ sistemos  – BNS) turime iki 2050 metų, pensininkai neturėtų pergyventi dėl pinigų trūkumo. Aišku, gal (pensijų – BNS) indeksavimas bus šiek tiek mažesnis, jeigu bus svyravimai ekonominiai. Sistema sudaryta taip, kad ji užtikrinta pakankamą stabilumą iki 2050 metų, neturėtų būti poreikio didinti pensinio amžiaus”, – BNS kalbėjo B. Gruževskis.

Ž. Mauricas: migracija – demografinės krizės sprendimas

Tuo metu „Luminor” banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad dėl senėjančios visuomenės lėtės Lietuvos ekonomika, augs mokesčiai, nes išmokos pensininkams sudarys vis didesnę dalį valstybės biudžeto.

„Kadangi demografinė situacija bus prasta, tikėtina, kad atsiras įtampa viešuosiuose finansuose. Tada bus keliami mokesčiai ir ekonomikos augimas lėtės ir užsisukti ratas gali. Demografija gali prikaišiot pagalių į mūsų ekonomikos ratus”, – BNS sakė ekonomistas.

„Lietuvoje demografinė struktūra yra viena iš nepalankiausių visame pasaulyje. (…) Matome, kad gimstamumo situacija taip pat yra prasta. Tie iššūkiai būtų jautęsi labiau, jeigu ne didžiulis imigrantų srautas pastaruosius keletą metų, plūstelėjęs į Lietuvą“, – pridūrė jis.

Lietuvoje legaliai gyvenančių imigrantų skaičius per pastaruosius kelerius metus padidėjo 2,5 karto: 2021 metų sausį gyveno virš 87 tūkst. užsieniečių, 2025 metų gruodį – apie 217 tūkst. 

Pasak „Luminor“ analitiko, imigracija yra vienintelis būdas mažinti finansinę naštą biudžetui, nes kitu atveju ateityje reikės didinti mokesčius arba kelti pensinį amžių.

„Tai (imigracija – BNS) yra kone vienintelis būdas išlaikyti ne tik socialinės apsaugos, bet ir bendrai viešųjų finansų tvarumą. Kitu atveju mums tektų stipriai didinti mokesčius. Dar vienas sprendimas yra didinti pensinį amžių”, – BNS aiškino Ž. Mauricas. 

Ekonomistas pažymi, kad šiuo metu imigracijos srautai Lietuvoje nėra pakankamai kontroliuojami, todėl šaliai būtina sukurti aiškią imigracijos strategiją: nustatyti, kokius imigrantus verta priimti, ir parengti veiksmingą jų integracijos politiką.

„Perspektyvos priklausys didžia dalimi nuo imigracijos kokybės netgi labiau nei kiekybės, nes ne visada imigrantai atneša naudą ilguoju laikotarpiu. Jeigu asmuo dirba žemos pridėtinės vertės sektoriuje ir dar vėliau atsiveža savo šeimą, kuri sunkiai integruojasi į darbo rinką, (…) tai imigrantų indėlis per viso gyvenimo ciklą į viešuosius finansus būna neigiamas“, – sakė Ž. Mauricas.

Jis, be to, pabrėžė, kad valstybė jau dabar turi žvalgytis, kuriuose sektoriuose ateityje trūks darbuotojų, ir bandyti pritraukti kitų šalių gyventojus dirbti Lietuvoje.

„Mes turėtume aktyviai jau dabar stebėti, kokiuose sektoriuose trūks darbuotojų, kur yra sukuriama pridėtinė vertė didžiausia ir viliotis darbuotojus iš trečiųjų šalių, kad jie užpildytų šitas darbo vietas. Taip pat žiūrėti į šiek tiek tolesnę perspektyvą, stengiantis bent jau dalį tų gyventojų integruoti”, – kalbėjo banko ekonomistas.

Eurostatas 2023 metais prognozavo, kad per kelis dešimtmečius Lietuvoje pensinio amžiaus žmonių dalis smarkiai padidės, o dirbančiųjų – sumažės: 2050 metais vienai pensijai teks 1,1 dirbančiojo, o 2070 metais – 0,9.

2025 metų pradžioje vienai pensijai teko 1,5 dirbančio žmogaus, rodo „Sodros“ duomenys.

Valstybės duomenų agentūra prognozuoja, kad 2050 metais Lietuvoje bus 1,56 mln. darbingo amžiaus (15–64 metų) gyventojų, 2075 metais – 1,26 mln., o pagyvenusių (65 metų ir vyresnių) žmonių – atitinkamai 808 tūkst. ir 868 tūkst. Šiuo metu Lietuvoje yra virš 1,87 mln. darbingo amžiaus ir 603 tūkst. pagyvenusių žmonių.