Ekspertas apie šilumos siurblius: renkantis svarbiau ne namo dydis, o jo sandarumas

Efektyvus namų šildymas yra vienas svarbiausių klausimų, kurį sprendžia besistatantys naujus namus ar renovuojantys jau turimus. Kurį laiką populiariausias pasirinkimas buvo dujinis šildymas, nemažai žmonių naudojo kieto kuro katilus, o šiuo metu dėmesys vis dažniau krypsta į šilumos siurblius, patalpų šildymui naudojančius ne iškastinį kurą, o aplinkos šilumą.

Pasak bendrovės „Baltic Refrigeration Group“ Šildymo ir kondicionavimo skyriaus vadovo Mindaugo Beniušio, šilumos siurblys iš oro, vandens ar grunto paima energiją (šilumą), o tada termodinaminio ciklo metu pakeldamas temperatūrą perduoda ją vidaus įrenginiams, šildantiems patalpas ar karštą buitinį vandenį.

„Šilumos siurblius paprasta įrengti ar integruoti į jau esamą šildymo bei karšto vandens ruošimo sistemą, jie sumažina išlaidas šildymui, o į aplinką neišskiria jokių kenksmingų medžiagų. Šių siurblių „kuras“ yra oro, vandens ar žemės šiluma, už kurią vartotojui nereikia papildomai mokėti, kaip už dujas ar malkas, todėl šie įrenginiai yra ir ekonomiški, ir naudingi aplinkai“, – sako NORDIS šilumos siurblių ekspertas M. Beniušis.

Namų šilumos šaltinis – oras

Prekyboje galima rasti keletą skirtingų šilumos siurblių rūšių, tačiau jų visų veikimo principas tas pats, o esminis skirtumas – iš kur šiluma paimama ir kur atiduodama. Šilumos siurbliai oras-oras energiją paima iš lauko oro, priklausomai nuo sezono sušildo arba atvėsina ir per ventiliatorių išpučia į patalpas, oras-vanduo taip pat energiją gauna iš lauko oro, tačiau sugeneruotą šilumą perduoda į grindų ar radiatorių vandeninę šildymo sistemą. Geoterminiai, arba gruntas-vanduo siurbliai, veikia analogiškai kaip oras-vanduo, tik energiją gauna iš žemės.

Eksperto teigimu, paprasčiausias ir pigiausias pasirinkimas yra šilumos siurbliai oras-oras, tačiau jie labiau tinka mažesnio ploto namams ar atskiroms patalpoms šildyti. Be to, šie siurbliai nepritaikyti karšto vandens ruošimui. Efektyviausias pasirinkimas yra geoterminio šildymo sistema – įrenginys visą laiką veikia vienodu režimu, nes grunto temperatūra vienoda tiek žiemą, tiek vasarą, be to, nėra jokio išorinio įrenginio ir triukšmo šaltinio, tačiau šis variantas ir pats brangiausias.

Lietuvos gyventojai labiausiai linkę rinktis šilumos siurblius oras-vanduo, kuriuos M. Beniušis vadina optimaliausiu variantu vertinant sukuriamo komforto ir kainos santykį.

„Šie šilumos siurbliai idealiai tinka patalpoms su grindiniu šildymu, kuris pastaruoju metu įrenginėjamas kone visuose statomuose individualiuose namuose ar kotedžuose. Be to, jų kaina kur kas mažesnė nei geoterminių siurblių, juos paprasčiau įrengti, o tiek patalpas šildo, tiek karštą vandenį ruošia praktiškai taip pat efektyviai“, – tikina jis.

Šilumos nuostoliai svarbiau nei namo dydis

Renkantis šilumos siurblį oras-vanduo vienas iš svarbiausių parametrų, į kurį reikia atkreipti dėmesį, yra jo sezoninis naudingumo koeficientas (SCOP), kuris turi būti kuo didesnis. Jis parodo pagaminamos šilumos ir tam sunaudojamos elektros energijos santykį ir apskaičiuojamas pagal patvirtintą metodiką. Jeigu šilumos siurblio SCOP yra 4, vadinasi, sunaudojęs 1 kW elektros energijos jis pagamins 4 kW šiluminės energijos.

„Svarbus ir šilumos siurblio galingumas. Dažnai klaidingai manoma, kad jis turi būti parenkamas vien tik pagal namo plotą. Iš tiesų labai svarbūs parametrai yra namo sandarumas ir šilumos nuostoliai. Namas gali būti mažas, tačiau nesandarus, turintis daug šalčio tiltų, nesandarius langus, per kuriuos šiluma iš vidaus labai greitai išeina. Tokiu atveju vien pagal plotą parinktas šilumos siurblys neveiks efektyviai ir vartotojas bus nepatenkintas įrenginiu, nors iš tiesų šis tiesiog buvo blogai parinktas ir netinka jo namui. Todėl prieš perkant šilumos siurblį svarbu žinoti namo šilumos nuostolius, kuriuos turi paskaičiuoti kompetentingi specialistai-projektuotojai“, – teigia pašnekovas.

Jis sako, kad problemų dažniausiai nekyla, jei namo energetinė klasė yra A, A+, A++, nes jie paprastai būna pastatyti laikantis projekto reikalavimų. Jei namas yra B ar žemesnės energetinės klasės, tai paprastai reiškia, kad neįvertinti šilumos nuostoliai bus didesni, tad bus reikalingas ir galingesnis šilumos siurblys.

„Dar svarbu tai, kokia name įrengta sistema – grindinio ar radiatorinio šildymo. Esant teisingai įrengtam grindiniam šildymui, šilumos siurbliui oras-vanduo nereikia ruošti aukštos temperatūros termofikato patalpoms šildyti, todėl įrenginys veikia efektyviai. Kita situacija yra su radiatoriais, kuriems įšildyti reikia aukštesnės temperatūros termofikato, todėl šilumos siurblys yra mažiau efektyvus“, – akcentuoja M. Beniušis.

Jo teigimu, gyventojams dažnai kyla klausimų, ar šilumos siurbliai oras-vanduo pajėgūs namą efektyviai šildyti žiemą, kai oro temperatūra lauke nukrenta gerokai žemiau nulinės padalos. Šilumos siurbliai turi įmontuotus elektrinius tenus, kurių elektrinė galia siekia iki 9 kW. Kai lauko temperatūra yra labai žema ir paties siurblio kompresorius nebepajėgus pernešti reikiamo šilumos kiekio, tuomet šilumą papildomai pradeda generuoti tenai, naudodami elektros energiją.

Į ką svarbu atsižvelgti

Norint įsirengti šilumos siurblį svarbu, kad būtų pakankama elektros įvado galia. „Paprastai įvado galios nepakanka senesnės statybos namuose, kaimo sodybose. Jei orkaitei ir viryklei galios pakanka, tai šilumos siurbliui elektros galios rezervo gali nepakakti. Tokiu atveju sprendimas yra pasididinti elektros įvado galią, jei tai įmanoma ir gyventojui nėra per brangu.

Šilumos siurbliai (kaip ir visa elektronika) labai jautrūs dideliems įtampos svyravimams, šie „šokinėjimai“ paprastai sudegina siurblio valdymo plokštes ir jį sugadina. Todėl prieš apsisprendžiant dėl šilumos siurblio įsigijimo būtina žinoti savo elektros įvado galią, o atvykę specialistai turi pamatuoti įtampos svyravimus. Jei galia nepakankama arba įtampos svyravimai dideli, minčių apie šilumos siurblio įrengimą teks atsisakyti“, – sako jis.

Šilumos siurblius oras-vanduo paprastai sudaro išoriniai ir vidiniai blokai, montuojami atitinkamai lauke ir namų viduje. Idealiu atveju pakanka pragręžti sieną, kad siurblys būtų sumontuotas. Intervencijos į namą gali būti ir didesnės, jei šaldymo agento vamzdžius tenka tiesti per kelias patalpas arba gyventojas kartu nori renovuoti ir šildymo sistemą.

Vidinis blokas be integruotos karšto vandens talpyklos paprastai įrengiamas namo katilinėje, nes jam kartu su karšto vandens talpykla reikia nemažai vietos, su integruota talpykla gali būti įrengiamas bet kur, net ir virtuvėje, svarbu, kad patalpa būtų šildoma. Lauko blokui, pasak M. Beniušio, turi būti parinkta vieta, apsaugota nuo tiesiogiai į jį pučiančio stipraus vėjo ir tiesioginių saulės spindulių. Vėjas gali pūsti iš šono, bet ne tiesiai į įrenginį, nes tai apsunkins jo veikimą, įrenginys gali pradėti fiksuoti klaidas ir išsijunginėti. Esant tiesioginei saulei, šilumos siurblys gali klaidingai nustatyti lauko temperatūrą – įvertinti kaip gerokai aukštesnę, todėl įrenginys gali nepradėti veikti. Tinkamiausia vieta individualiai kiekvienu atveju turi būti parenkama montuotojo, atsižvelgiant ir į pasaulio šalis, ir galimus montavimo niuansus.

„Jau įrengtam šilumos siurbliui ypatingos priežiūros nereikia, tik kartą per metus patariama patikrinti filtrus, vandens slėgį sistemoje. Tinkamai parinktas ir teisingai sumontuotas šilumos siurblys oras-vanduo gali tarnauti labai daug metų. Dar ekonomiškesne investicija senesnės statybos namų savininkams jį paverčia galimybė pasinaudoti valstybės parama ir gauti kompensacines išmokas, keičiant iškastinį kurą naudojančius šilumos įrenginius“, – atkreipia dėmesį M. Beniušis.

Parama teikiama keičiantiems iškastinį kurą (gamtines dujas, dyzelinį krosnių kurą, akmens anglį, durpių briketus ir kt.) naudojančius šilumos gamybos įrenginius į šilumos siurblius ar biokuro katilus. Paraiškas dėl paramos Aplinkos projektų valdymo agentūrai galima teikti iki šių metų spalio 1 d.