Kelerių pastarųjų metų duomenys rodo, kad būtent birželį imamas fiksuoti susirgimų erkių platinamomis ligomis augimas. Praėjusį sezoną „Lietuvos draudimas“ užregistravo pusantro karto daugiau atvejų, kai klientams po erkės įkandimo pasireiškė Laimo liga ar erkinis encefalitas.
Paprastai erkės prabunda, kai vidutinė paros temperatūra siekia 7 laipsnius šilumos. Kartais užtenka tik užkliudyti stiebelį, šakelę ar lapą – erkė nukrenta ant žmogaus arba augintinio.
„Lietuvos teritorija yra didelės rizikos endeminė zona, nes susirgimų skaičius kasmet yra itin aukštas“, – atkreipia dėmesį bendrovės „Lietuvos draudimas“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas. Kad erkės suaktyvėjo, vieni pirmųjų pastebi keturkojų šeimininkai – parbėgę iš lauko šunys ar katės erkėmis būna tiesiog aplipę – parsineša net po kelis ar keliolika parazitų.
Kuo dažniau gyventojai ima iškylauti gamtoje, ilgiau dirba laukuose ir soduose, tuo didesnė tikimybė, kad grįžę namo ant drabužių ar odos pastebės erkę. Kilus bent menkiausių įtarimų dėl savijautos po erkės įkandimo, draudimo ekspertas ragina nedelsiant kreiptis į medikus.
Vien „Lietuvos draudimas“ pernai atlygino erkių platinamų ligų sukeltą žalą daugiau nei 400 klientų. Didžiąją dalį atvejų sudarė susirgimai Laimo liga, nuo kurios nėra skiepų.
Analizuodamas pastarųjų metų duomenis, A. Gimbickas pastebi tendenciją, kad registruojamų susirgimų skaičius ima augti gegužės pabaigoje ir birželį, neatslūgsta iki pat metų pabaigos. „Dalis žmonių neatpažįsta Laimo ligos ir erkinio encefalito simptomų, todėl į gydytojus kreipiasi kiek pavėlavę – net po mėnesio ar dviejų. Be to, dėl klimato pokyčių erkės tampa pavojingos ir rudenį ar net žiemą“, – teigia jis. Pavyzdžiui, pernai lapkritį „Lietuvos draudimas“ užfiksavo 64 susirgimų atvejus, gruodį – 46, dvigubai daugiau negu metais anksčiau.
„Mūsų duomenys rodo, kad rizika užsikrėsti erkių platinamomis ligomis išlieka visus metus. Dalis klientų nuo erkių sukeliamų ligų nusprendžia apsidrausti, kai kas nors iš jų artimos aplinkos, draugų, kolegų suserga Laimo liga ar erkiniu encefalitu. Be to, net ir neužsikrėtusios erkės įkandimas yra nemaloni, stresą sukelianti patirtis – verčia susimąstyti apie pavojus ir pasirūpinti apsauga“, – pastebi A. Gimbickas.
Pasak eksperto, erkės reaguoja net į žmogaus kūno kvapą, aprangos spalvą. Patekusios ant kūno jos dažniausiai ieško minkštesnės odos vietos įsisiurbti. Erkes labiausiai traukia natūralios kūno raukšlės – pakinkliai, kirkšnys, alkūnių vidinės pusės, pažastys, zona už ausų. Todėl „Lietuvos draudimas“ siūlo atkreipti dėmesį į penkis patarimus:
1. Tinkama apranga
Saugiausia laiką gamtoje leisti apsirengus drabužiais ilgomis rankovėmis, mūvėti ilgas kelnes, kuo labiau priglundančias prie kūno. Rekomenduojama vilkėti šviesius drabužius, nes ant jų galima lengviau pastebėti erkę.
2. Atbaidančios priemonės
Drabužius ir atviras kūno vietas purkškite erkes atbaidančiomis purškalais. Darykite tai periodiškai, nes panašios priemonės veikia ribotą laiką.
3. Po iškylos gamtoje išpurtykite drabužius, apžiūrėkite kūną
Prieš įžengiant į namus verta lauke išpurtyti viršutinius drabužius. Po to kruopščiai patikrinkite kūną, ar prie odos nėra prisisiurbusi erkė. Jeigu lauke laiką leidote su augintiniais, apžiūrėkite ir juos.
4. Erkei ištraukti reikia tik pinceto
Įsisiurbusią erkę ištraukite nedelsiant. Paimkite pincetą, suspauskite erkę ir ištraukite staigiu judesiu atgal. Pinceto nespauskite per stipriai, kad erkės nesutraiškytumėte. Traukimo metu sukti pinceto nerekomenduojama, nes odoje gali likti dalis erkės.
5. Stebėkite savijautą
Erkinio encefalito inkubacinis periodas gali užsitęsti ir mėnesį, todėl po erkės įkandimo būtent tiek laiko reikėtų atidžiau stebėti savo savijautą. Kreipkitės į gydytoją, jeigu ima kamuoti bendras silpnumas, prasideda galvos, kaulų, raumenų skausmai, pakyla temperatūra, o įkandimo vieta parausta ir plečiasi.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai Lietuvoje iš viso buvo užregistruota 711 susirgimų erkiniu encefalitu ir per 3 tūkstančius naujų Laimo ligos atvejų.
