Europos lyderiams perspėjant apie galimas Rusijos atakas ir hibridines provokacijas, tiek ekspertai, tiek institucijų atstovai sutaria, kad naujos eskalacijos požymių nematyti.
Karybos ekspertas, VU TSPMI docentas Deividas Šlekys mano, kad labiau tikėtinos specifinės provokacijos, kuriomis būtų siekiama kelti visuomenės paniką ir politinį spaudimą. Tuo metu Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas pabrėžia, kad hibridinės grėsmės Lietuvai nėra naujiena. Vis dėlto, pasak jo, gyventojams labai svarbu atskirti patvirtintus faktus nuo spekuliacijų ir remtis oficialia institucijų pateikta informacija.
D. Šlekys: labiau tikėtinos specifinės provokacijos
Docento D. Šlekio teigimu, perspėjimai apie galimas Rusijos provokacijas nėra naujiena – apie tokią riziką kalbama jau kurį laiką.
„Mano manymu, situacija, kokia buvo, tokia ir lieka. Esmė ta, kad rusai tikrai nesustojo, todėl kalbos apie galimas provokacijas nėra naujiena“, – Eltai sakė karybos ekspertas.
Jo vertinimu, labiau tikėtinos ne plataus masto karinės operacijos, o specifinės provokacijos, kuriomis būtų siekiama ne tiek fizinės žalos, kiek visuomenės panikos kėlimo ir politinio spaudimo.
„Niekas šiuo metu nesiruošia mūsų užkariauti – nei šią akimirką, nei šiais metais. Šiuo atveju labiau tikėtini kokie nors specifiniai, labai preciziški antpuoliai ar provokacijos, kurios būtų skirtos ne tiek fizinei žalai sukelti, kiek rimtai panikai žmonių galvose pasėti“, – pažymėjo D. Šlekys.
Anot jo, Rusija tokiomis provokacijomis galėtų siekti skaldyti Lietuvos visuomenę ir NATO valstybių vienybę.
Kalbėdamas apie pastarąjį drono incidentą, D. Šlekys akcentavo sąjungininkų reagavimo mechanizmo veikimą.
„Žala minimali, niekas nenukentėjo, niekas nežuvo. Operacija buvo įvykdyta procedūriškai, labai sklandžiai. Taip veikia NATO“, – teigė jis.
V. Vitkauskas: hibridinės grėsmės nėra naujiena
Savo ruožtu NKVC vadovas V. Vitkauskas teigia, kad Rusijos hibridinis spaudimas Lietuvai ir kitoms Europos valstybėms nėra naujas reiškinys.
„Rusijos hibridinis spaudimas prieš Lietuvą ir kitas Europos valstybes nėra naujas reiškinys. Nuo 2024 metų ir Lietuvoje jau fiksuota ne viena ataka ar provokacija, apimanti diversinius veiksmus, kibernetines ir informacines operacijas“, – Eltai sakė V. Vitkauskas.
Jo teigimu, kaimyninių ir sąjungininkių valstybių perspėjimai bei pasirengimo veiksmai yra atsakinga reakcija į dabartinę saugumo aplinką.
„Ankstyvas perspėjimas, institucijų pasirengimas ir visuomenės informavimas mažina provokacijų poveikį ir stiprina bendrą NATO atsparumą“, – teigė NKVC vadovas.
Vertinant konkrečius incidentus, V. Vitkauskas ragina atskirti patvirtintus faktus nuo spekuliacijų ir remtis oficialia institucijų pateikta informacija.
„Pagal iki šiol viešai paskelbtą oficialią informaciją nėra duomenų, kad į Lietuvos oro erdvę įskridę dronai būtų buvę nutaikyti į Lietuvos objektus“, – sakė V. Vitkauskas.
Jis primena, kad Lietuvoje sustiprinta strateginės infrastruktūros apsauga, o NKVC kartu su žvalgybos ir kitomis atsakingomis institucijomis yra pateikęs rekomendacijas įmonėms ir įstaigoms, kurioms gali kilti diversijų ar sabotažo rizika.
V. Vitkauskas taip pat ragina visuomenę išlikti budrią ir neplatinti nepatvirtintos informacijos, nes kinetinius incidentus ar provokacijas gali lydėti informacinės operacijos, kuriomis siekiama kelti baimę ir mažinti pasitikėjimą institucijomis.
T. Martinaitis: grėsmės lygis nesikeičia
Tuo metu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys socialdemokratas Tomas Martinaitis sako, kad Rusijos grėsmės lygis nesikeičia, o jos komunikacija apie galimus atsakomuosius veiksmus prieš NATO ir ES valstybes gali būti skirta nerimui kelti ir visuomenės pasitikėjimui mažinti.
„Jeigu bendrai įvertintume situaciją, sakyčiau, kad grėsmės lygis, kaip patvirtina ir žvalgybininkai, nėra pasikeitęs. Rusijos nenuspėjamumas išlieka. Galbūt šiek tiek keičiasi taktika, atsiranda kitokio formato veiksmų, bet esmė nesikeičia“, – Eltai sakė T. Martinaitis.
Politikas taip pat ragina visuomenę nepasiduoti kalboms apie tariamą Lietuvos nepasirengimą ir nekelti panikos.
„Pirmiausia nereikėtų kelti panikos ir neturėtų būti tų kalbų, kad mes visiškai nepasiruošę, kad mūsų niekas negins, kad galima abejoti mūsų vienybe“, – akcentavo jis.
ELTA primena, kad pastarosiomis savaitėmis apie galimų Rusijos provokacijų grėsmę kalbėjo kelių Europos valstybių vadovai.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas mėnesio pradžioje teigė, kad, remiantis žvalgybos vertinimais, Rusija gali rengti hibridinius smūgius dronais ir raketomis prieš Ukrainą remiančias valstybes, ir ragino visuomenę būti pasirengusią įvairiems scenarijams.
Tuo metu Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas taip pat paragino gyventojus pasirengti galimoms dronų atakoms ir kitiems hibridiniams išpuoliams.
Europos iškrypeliu sąjunga griūna,nedaug liko.