Svarbiausios ESSPO Wood rinkos yra Vokietija, Nyderlandai, Belgija ir Lenkija.
Dar prieš keletą metų termo medienos gamybos ESSPO veikloje nebuvo. Šiandien Anykščiuose veikiantis ESSPO Wood padalinys savo produkciją tiekia klientams Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Azijoje, o į termo medienos gamybą jau investuota daugiau kaip milijonas eurų.
Veiklą Anykščiuose UAB ESSPO pradėjo vystyti 2022 metais praktiškai nuo nulio. Šiuo metu šiame verslo segmente dirba daugiau kaip 20 žmonių, o gamybos pajėgumai siekia apie 10 tūkstančių kubinių metrų termo medienos gaminių per metus.
ESSPO vadovas Lukas Pakeltis sako, kad nuo pat pradžių buvo siekiama Anykščiuose sukurti ne nedidelę vietinei rinkai skirtą gamybą, o tarptautinėje rinkoje konkurencingą verslą.
Kartu buvo svarbu, kad auganti veikla kurtų vertę ir pačiam miestui – darbo vietas, gamybines kompetencijas bei galimybes vietos žmonėms dirbti su produktu, kuris iš Anykščių pasiekia skirtingas pasaulio šalis.
Nuo žaliavos iki galutinio gaminio
Termo medienos gamybos pagrindas – terminis medienos modifikavimas. Mediena veikiama aukšta temperatūra ir garais, dėl to pasikeičia jos fizinės savybės: ji tampa stabilesnė, mažiau reaguoja į aplinkos drėgmės pokyčius ir įgauna būdingą sodresnį rudą atspalvį.
Tokie gaminiai naudojami fasadams, terasoms, pirtims, lauko erdvėms bei įvairiems architektūriniams sprendimams.
Pasak L. Pakelčio, vien termiškai modifikuoti medieną nepakanka. Tarptautinėje rinkoje svarbus visas procesas – tinkamos žaliavos atranka, modifikavimas, tikslus apdirbimas, profiliavimas ir galutinio gaminio paruošimas pagal konkretaus kliento ar projekto poreikius.
Todėl vienas iš tolesnės plėtros planų – Anykščiuose didinti ne tik gamybos apimtis, bet ir čia sukuriamą produkto vertę.
Ateityje įmonė planuoja plėsti papildomų medienos apdirbimo paslaugų spektrą – sudaryti galimybę gaminius dažyti, dengti paviršiaus apsaugos priemonėmis bei specialiais atsparumą ugniai didinančiais padengimais.
Tokiu būdu klientui būtų galima pasiūlyti ne tik termiškai modifikuotą ir išprofiliuotą medieną, bet vis labiau konkrečiam fasadui, terasai ar kitam architektūriniam projektui paruoštą galutinį gaminį.
Žaliava į Anykščius atkeliauja iš Šiaurės ir Ukrainos
Nors gamyba vyksta Anykščiuose, jai naudojama mediena atkeliauja iš užsienio.
Pušies ir eglės mediena daugiausia perkama Suomijoje, ypač šiaurinėje šalies dalyje. Lėčiau augančiai Šiaurės medienai būdinga kitokia struktūra, todėl būtent tokią žaliavą įmonė renkasi terminiam modifikavimui.
Uosis daugiausia atkeliauja iš Ukrainos. ESSPO su šios šalies tiekėjais dirba ir karo metu – įmonės darbuotojai, vykdantys pirkimus, vyksta į Ukrainą, palaiko esamas partnerystes bei ieško naujų patikimų žaliavos tiekėjų.
Lukas Pakeltis pabrėžia, kad žaliavos pasirinkimą lemia ne vien jos kilmė. Gamybai būtina užtikrinti pastovią medienos kokybę, tinkamas charakteristikas ir pakankamus kiekius.
Lietuviška žaliava šiai gamybai nenaudojama. Lietuvoje nėra pakankamai tinkamos kokybės ir reikalingus kiekius galinčių užtikrinti uosio išteklių, o vietinės pušies ir eglės augimo sąlygos skiriasi nuo Šiaurės šalyse augančios medienos.
Įmonė žaliavą perka iš tvariai valdomų ir sertifikuotų miškų.
Iš Anykščių – į Vokietiją, Beniliukso šalis ir už Atlanto
Didžioji Anykščiuose pagamintos termo medienos dalis eksportuojama.
Svarbiausios ESSPO Wood rinkos yra Vokietija, Nyderlandai, Belgija ir Lenkija, tačiau produkcija keliauja ir į kitas Europos šalis, taip pat Kanadą, Jungtines Amerikos Valstijas bei Indiją.
Pardavimų vadovas Darius Stumbris sako, kad eksporto kryptis buvo numatyta dar veiklos pradžioje.
„Mūsų tikslas yra eksportas. Didžioji dalis produkcijos iškeliauja į užsienį, kur termo mediena vertinama dėl savo stabilumo, išvaizdos ir ilgaamžiškumo. Anykščiuose kuriame produktą, kuris konkuruoja tarptautinėje rinkoje, o kartu čia kuriamos ir naujos darbo vietos“, – sako D. Stumbris.
Dirbant su užsienio verslo klientais konkuruojama ne vien kaina. Svarbi stabili gaminių kokybė, tikslūs matmenys, tiekimo patikimumas, terminai ir galimybė pagaminti skirtingus profilius konkretiems projektams.
Būtent galimybę lanksčiai reaguoti į projektų poreikius ESSPO Wood mato kaip vieną savo stiprybių.
Termo medieną vis dažniau renkasi ir Lietuvoje
Nors eksportas sudaro svarbią veiklos dalį, termo medienos paklausa auga ir Lietuvoje.
Anksčiau ši medžiaga vartotojams dažniausiai asocijavosi su terasomis ar pirtimis, tačiau šiandien jos panaudojimas gerokai platesnis. Termo mediena pasirenkama gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų fasadams, lauko erdvėms bei architektūriniams projektams.
Keičiasi ir požiūris į natūralų medienos senėjimą. Lauke nepadengta pigmentuota apsaugine priemone ir veikiama ultravioletinių spindulių mediena laikui bėgant įgauna pilką atspalvį. Tai natūralus paviršiaus senėjimo procesas, o norint išlaikyti pradinę rudą spalvą paviršius periodiškai atnaujinamas tam skirtomis priemonėmis.
Pasak D. Stumbrio, vis dažniau klientai ir architektai medieną vertina ne tik kaip statybinę medžiagą, bet ir kaip svarbią pastato ar aplinkos estetikos dalį.
Plėtra Anykščiuose priklausys ir nuo infrastruktūros
Artimiausių metų ESSPO planuose – tolesnė termo medienos gamybos plėtra. Įmonė siekia mažiausiai keturis kartus padidinti gamybos apimtis.
Luko Pakelčio teigimu, įmonės prioritetas – toliau investuoti ir augti būtent Anykščiuose. Tačiau tam reikia ne tik naujos įrangos. Didesnei gamybai būtinas papildomas gamybinis plotas ir pakankami elektros energijos pajėgumai.
Augant gamybai, didėtų ir darbuotojų poreikis. Tai reikštų daugiau galimybių vietos gyventojams, o Anykščiuose būtų toliau kaupiama modernios medienos gamybos, apdirbimo ir eksportui skirtos produkcijos paruošimo patirtis.
Per pirmuosius veiklos metus čia jau suburta komanda, įgijusi specifinių žinių apie terminį medienos modifikavimą, gaminių apdirbimą ir kokybės kontrolę. Todėl įmonei svarbu šią kompetenciją ne perkelti kitur, o toliau auginti Anykščiuose.
„Turime klientų, augantį eksportą ir aiškią kryptį. Norime toliau investuoti ir augti būtent Anykščiuose. Per artimiausius kelerius metus planuojame padidinti gamybos apimtis mažiausiai keturi kartus, todėl mums labai svarbu turėti pakankamai elektros galios ir gamybinio ploto. Labai nesinorėtų, kad dėl infrastruktūros apribojimų dalį gamybos ateityje tektų iškelti į kitus rajonus“, – sako L. Pakeltis.
Jo teigimu, įmonės siekis paprastas – kad augant tarptautiniam verslui kuo didesnė šio augimo nauda liktų ten, kur veikla ir buvo sukurta – Anykščiuose.
