Everestai ir Kalitos Anykščiuose (Rievės. 2026-02-20)

„Žiema žiema, bėk iš kiemo!“ – šūkavo antradienį blynų prisikepę užgavėniautojai. Rimtai. Gali bėgt jau, viskam yra ribos.
Dar gruodžio pradžioje socialiniuose tinkluose mirgėjo smagūs vaizdo įrašai, kuriuose išradingieji lietuviai (latviai, kiek spėjau pamatyti, taip pat) lipdė „sniego“ senius iš sumirkusios žemės, mėtėsi tokiomis pačiomis „sniego“ gniūžtėmis ir „sniego“ angelus arimuose darė…
Kai tik pasnigo, tie patys socialiniai tinklai lūžo iš džiaugsmo, kad va, pagaliau žiemos sulaukėme! Vieni lipdo senį, lekia čiuožti nuo kalniuko, kiti fotografuoja apšalusius medžius, treti gramdo automobilio stiklus, ketvirti gi skelbia, kad rytoj turbūt snigs, todėl mokiniai tegu padirba nuotoliu iš namų.
Tik entuziazmas, vienok, greitai nuslopo – kad ir kaip buvom pasiilgę tikros, lietuviškos žiemos, panašu, kad ta žiema „užkniso juodai“ ir tie patys socialiniai tinklai jau nebe iš džiaugsmo, o iš pasipiktinimo ūžia.

Taigi, dabar vieni piktinasi, kad kelininkus, kaip ir kasmet, žiema užklupo netikėtai. Kiti – kad tie kelininkai apskritai nieko nedirba. Arba dirba, bet blogai. Vieniems sąskaitos už šildymą atėjo beprotiškai didelės (skaičiau viename naujienų portale, kad kažkuriame Lietuvos kampe moteris už sausio mėnesį gavo virš 600 eurų sąskaitėlę), o kitiems automobilis nebesikuria, šalta namuose ar šiaip viskas blogai.
Anykščiai – ne išimtis. Mieste per sukastus sniego kalnus vos galima praeiti – tiek gatvės, tiek šaligatviai susiaurėjo iki mažiausio įmanomo pločio. Utenoje, prieš savaitę atėjus dar vienai snygio bangai, imta organizuoti sniego vežimą iš miesto, nes jo sukasti nebebuvo kur. Sniegas, tiesa, vakar buvo išvežtas ir Anykščiuose.
Iš seniūnijų taip pat plūsta tiek pasipiktinimo, tiek pagalbos šūksniai. Žmonės klausia – nejaugi per šitiek laiko neįmanoma „prabraukti“ kaimų keliukų (gi nesninga ištisai), kad bent greitoji, atsitikus nelaimei, galėtų įvažiuoti.Beje, nors kartą per savaitę ugniagesiams gelbėtojams tenka važiuoti ištraukti užklimpusių greitosios medicinos pagalbos automobilių.

Senoliai įkalinti savo gryčiutėse, tikriausiai, iki pavasario. Gerai, jei senolis dar turi pakankamai sveikatos savo kieme bent takelį iki šuniuko būdos prasikasti. O jeigu ne?
Seniūnai ir miesto valdžia sako, kad daroma viskas, kas įmanoma, mūsų miestą tvarkanti bendrovė „Ecoservice“ taip pat dėsto, kad viskas čia gerai ir keliai valomi „prioritetine tvarka“. Man, sėdinčiai šiltai bute, iš tiesų atrodo, kad ko gi tie žmonės nori – gyvenam tokioje šalyje, kurioje sninga (beje, savo kiemą patys su kaimynais atsikasėm). Ir ledo čia būna, ir pūgų. Juk nenukasi kiekvieno kiemo – nei meras, nei seniūnas to nepadarys. Tačiau visiškai kitaip atrodo tiems, kurie negali nei iki mieste esančios poliklinikos, nei iki parduotuvės prasibrauti. O brisdami per mieste sukastus everestus sunkiau vaikštantieji bijo koją nusilaužti… Užtat žmonės ir kreipiasi į valdžią – nesvarbu, miesto ar savo kaimo – nes kas daugiau gali pagelbėti, jei ne tie, kuriuos išsirinkom?
Šita „dieviška žiema“ kaip niekad padalijo žmones į dvi labai ryškias stovyklas. Tuos, prašančius padėti atsikasti ir kitus – sakančius, kad žiema praeis, kalnai ištirps, tereikia pakentėti. O jei matote, kad kažkur sniego per daug – imate kastuvus ir darbuojatės. Šiems neretai atliepiama – o už ką mes mokam pinigus? Juk tie, kurie turi sniegą nukasti, už šitą darbą gauna algą.

Kita vertus, mačiau ir labai gražių pavyzdžių – po stipraus snygio viename Žemaitijos miestelyje žmonės niekieno neprašyti išėjo į kiemus su kastuvais, išvažiavo su traktoriais ar net keturračiais, kurie valė nuo šaligatvių sniegą prisitvirtinę savadarbius valytuvus. Ir visi kalbintieji neburnojo, tik džiaugėsi bendryste bei dėkojo vieni kitiems už supratingumą.
Yra tokių žmonių ir pas mus – ir ūkininkai, kurie tik gali, padeda (net yra skelbimukų socialiniuose tinkluose – kam reikia, skambinkit, atvažiuosiu, nuvalysiu), ir pavieniai žmonės su kastuvais atkeliauja padėti. O tie, kurie išėjo daugiabučio kiemo nusikasti, nors jiems tai ir nepriklauso, geriau su kaimynais susipažįsta, pasportuoja gryname ore bei gerą darbą padaro…
Telieka tikėtis, kad šita nuostabi žiemos pasaka nebesitęs ilgai, o kol kas įkalinti savo namuose, kiemuose, gatvelėse ar kaimeliuose žmonės bus išgirsti ir atkasti…