Didžiuliam gaisrui pirmadienį apėmus garsiąją Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedrą įgriuvo pastato smailė, o nelaimė galbūt yra susijusi su šiame istoriniame statinyje vykdomais renovacijos darbais. Vakar per žiniasklaidos priemones bei socialinius tinklus pasklidusi žinia ir tragedijos nuotraukos sukrėtė ir anykštėnus, tuos, kurie šventovę lankė lankydamiesi Prancūzijos sostinėje, ir tuos, kuriems didžiojo jos grožio jau nebepavyks išvysti.
Paryžiuje gyvenantis Nacionalinės premijos laureatas, lietuvių rašytojas, anykštėnas Valdas Papievis iš arti stebėjo gaisrą, kilusį garsiojoje Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedroje.
„Stovėjau visai netoli, mačiau gaisro pradžią, kaip liepsnojo ir įgriuvo stogas, kaip kilo kelių dešimčių metrų liepsnos, virš Paryžiaus driekėsi juodų dūmų stulpai“, – LRT.lt pasakojo netoli degančios katedros gyvenantis V. Papievis.
Pasak V.Papievio, magtydami tokį vaizdą, žmonės verkė apsikabinę vieni kitus. „Verkė net vyrai, kai matai naikinamą mūsų civilizacijos simbolį, ašaras sulaikyti sunku“, – kalbėjo V. Papievis.
Gaisras įsiplieskė apie 18 val. 50 min. vietos (19 val. 50 min. Lietuvos) laiku.
Gaisro priežastis kol kas nežinoma. Pastogę apėmusios liepsnos netrukus išplito ant stogo, užsiliepsnojo stogą laikančios didžiulės medinės gegnės.
Pasak Paryžiaus prokurorų, pradėtas tyrimas dėl netyčinio turto sunaikinimo per gaisrą.
Pareigūnai aiškinasi, ar gaisras kilo dėl ant katedros stogo vykdomos rekonstrukcijos, pranešė tyrimui artimas šaltinis.
Katedroje pastaruoju metu buvo vykdomi didelio masto renovacijos darbai, turintys padėti apie 850 metų senumo gotikos šedevrui atlaikyti laiko metamus iššūkius.
Ankstų antradienį ugniagesiai pranešė, kad gaisras „visiškai suvaldytas“, „iš dalies užgesintas“, bet yra likę „pavienių liepsnų“.
Apie 23 val. vietos (vidurnaktį Lietuvos) laiku ugniagesiai paskelbė, kad pagrindinę pastato dalį pavyko išgelbėti.
Per didžiulę gelbėjimo operaciją su liepsnomis kovojo 400 ugniagesių. Į įvykio vietą suvažiavo dešimtys specialiųjų mašinų; didelio spaudimo vandens čiurkšlės buvo liejamos ant įgriuvusio stogo ir navų.
Pranešama, kad du neįkainojamus kūrinius – Jėzaus Kristaus erškėčių vainiką ir XIII amžiuje prancūzų karaliaus Liudviko dėvėtą apdarą – pavyko išgelbėti, sakė katedros rektorius Patrickas Chauvet (Patrikas Šovė).
Atstatyti katedrą prireiks „daugybės metų darbo“, sakė Prancūzijos vyskupų konferencijos vadovas Ericas de Moulinsas-Beaufort’as (Erikas de Mulensas Boforas).
Reaguodama į „daugybę prašymų“, paveldu besirūpinanti nevyriausybinė organizacija „Fondation du patrimoine“ antradienį ketina pradėti rinkti lėšas Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedros atstatymui, naujienų agentūrai AFP pranešė Paryžiaus merės pavaduotoja Anne Le Breton (An Le Breton).
Naktį viena turtingiausių Prancūzijos šeimų Pinault (Pino) pažadėjo skirti 100 mln. eurų katedrai atstatyti.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas), pirmadienį vakare apsilankęs prie gaisro nuniokotos katedros, pareiškė, kad šalies žmonės atstatys ją visi kartu.
Prezidentas pažadėjo sutelkti „geriausius talentus“, kad būtų atkurta viskas, kas buvo sunaikinta.
„Tai, kas šį vakarą įvyko Paryžiuje ir Dievo Motinos katedroje, yra baisi tragedija, – pripažino E. Macronas. – Blogiausios baigties buvo išvengta, net jeigu ši kova dar ne visiškai laimėta, o kitos kelios valandos bus sunkios.“
Paryžiaus Dievo Motinos katedra – vienas reikšmingiausių ankstyvosios gotikos architektūros paminklų.
Tai pati seniausia katedra šiaurės Prancūzijoje. Katedra statyta Paryžiaus kaip Prancūzijos sostinės ir jos kultūros centro įsitvirtinimo laikotarpiu.
Paryžiaus Dievo Motinos katedra iškilo vietoj senosios bazilikos, kuri, kaip ir daugelis kitų krikščionybės paminklų, buvo pastatyta galų-romėnų šventyklos vietoje. Įkūrus Paryžiaus vyskupiją, vyskupas Morisas de Siuli 1163 m. pradėjo statyti miesto katedrą. Statyba truko beveik 200 metų (katedra baigta 1345 m.). Pagrindinės statybų medžiagos − akmuo ir medis.
Katedros ilgis − 130 m, plotis − 48 m, skliautų aukštis − 35 m, bokšto smailė − 90 m. Vienu metu joje gali tilpti apie 9 tūkst. maldininkų. Penkianavės katedros viduje yra 29 koplyčios, kuriose nemažai XVII−XVIII a. meno kūrinių. Ties skersine nava − 13 m skersmens langų vitražai. Šiaurinės pusės rozetė išlikusi iš XIII a. Centre esančią Dievo Motinos figūrą supa Senojo Testamento personažai. Pietinė rozetė, kurioje vaizduojamas angelų ir šventųjų apsuptas Kristus, restauruota XVIII a. Centrinio altoriaus Pietos autorius − prancūzų skulptorius N. Kustu (1658−1733). Mediniai drožinėti klauptai − Liudviko XIII dovana katedrai.
Katedros lobyne buvo saugomi liturginiai indai, drabužiai, relikvijos (erškėčių vainikas, Šv. Kryžiaus dalelė, vinis).
Katedrą kasmet aplanko apie 15 milijonų turistų.
