Prisipažinsiu, kad į koncertus pastaruoju metu vaikščiodavau daugiau iš reikalo, negu tikėdamasis kažko tikrai gauti. Patekus į „kultūros“ erdves dažnai bent jau mane spausdavo matoma „pompa“, tuštumas ir abejotina koncertų vertė ir pats atlikimas.
Linas BITVINSKAS
Prisipažinsiu, kad į koncertus pastaruoju metu vaikščiodavau daugiau iš reikalo, negu tikėdamasis kažko tikrai gauti. Patekus į „kultūros“ erdves dažnai bent jau mane spausdavo matoma „pompa“, tuštumas ir abejotina koncertų vertė ir pats atlikimas.
Taigi, nuleidęs nosį, nes vis tiek nieko gero nebus, nukėblinau ir į Ovidijaus Vyšniausko ir grupės koncertą Kultūros centre. Ir tikrai buvau labai maloniai nustebintas tiek atlikimu, tiek garso kokybe, tiek dainų atlikimu. O pats O.Vyšniauskas vedė koncertą taip, lyg kalbėtų su draugais – be pataikavimo, pigių juokelių, be nešvankybių. O ką jau bekalbėti, kai muziką girdi tikrai gyvai. Tiesiog žavėjausi žiūrėdamas ir matydamas laisvus žmones, savo noru darančius tai, ką nori, o ne atidirbinėjančius.
Žodžiu, tikrai buvo smagu ir įgavau vilties, kad ir kultūra gali būti tikra, o ne projektinė, kaip santuoka „iš reikalo“. Žinoma, įvairūs projektai yra gerai, menininkai irgi jais džiaugiasi, tačiau tai tampa panašu į meilę už pinigus – tave nusiperka, o tu suteiki paslaugas. Ir tai jaučiasi klausant ir matant muzikantus, aktorius, nes nebėra tikrumo, nebėra noro kažką perteikti ar kažką keisti žmonėse. Galima kiek nori imituoti nuoširdumą, net ir ašarą išspausti, tačiau tai jaučiasi. Ir čia matau didelį pavojų, nes netikras atlikimas ir netikri motyvai gimdo netikrą kultūrą, o ši arba nepriimama žmonių arba gimdo tokį pat netikrą kultūros vartotoją, kurio skonio receptoriai tokie atšipę, kad nebeskiria sūraus nuo saldaus..
Bėda Anykščiuose ir su koncertų vietomis, nes Koplyčia kaip savarankiškas koncertinis vienetas faktiškai sunaikinta, darbuotojų nebeliko, tikriausiai Menų centro letena uždėta, kad tik neišsišoktų ir įsimintinų koncertų ten nebūtų, tegu jie Sakraliniame skamba, nors lyg ir ta pati įstaiga dabar… Taigi, sunaikinti galima labai greitai. Tačiau kam iš to nauda? Turbūt tiems, kurie kuria visokias „vizijas“ ir „pasijas“ir kas užsės Koplyčioje vietoj intrigomis išvaikytų darbuotojų
Liūdėti neverta, nes tuoj bus proveržis – paskelbtas techninio projekto konkursas, pagal kurį dabartinė vaikų biblioteka Okuličiūtės dvarelyje turės būti rekonstruota į dailės galerijos sales, paveikslų saugyklas, kavinę, administracines patalpas… Žodžiu, esame pakeliui į dar vieną parodų salę. Greitai tūlas anykštėnas, pakilęs iš ryto (kol dar užlietas Šventosios kairiojo kranto takas ir juo vaikščioti negalima), vargiai per dieną beapeis visas mieste esamas galerijas, parodų sales… Kad Anykščiuose pastatai būtų visiškai pagal paskirtį, galerijomis lieka paversti taip pat dar ir buvusį knygyną, policijos pastatą ir senąją ligoninė. Duodu mintį „vizijų“ kūrėjams – Anykščiai taps Luvru „po atviru dangumi“. O kokią nors Egipto mumiją šiam tikslui tikrai gausim, nuo Baikalo pargabensim tremtinių kryžių (mačiau savo akimis, jų yra). Žodžiu, plėstis yra kur.
Bet, mano galva, visokių vizijų kūrimą geriausiai atspindi Kultūros centro fojė testovintis (jį pamačiau po koncerto) kuparas, pagamintas Palangai perduodant Kultūros sostinės titulą. Tebestovi. Palangiškiai jos taip ir nepasiėmė. Tiek ir tereikalingos tos „vizijos“. Manau, kad žmonėms reikia tikros ir nuoširdžios kultūros, o ne projektinių vizijų.
