Keitėsi tręšimo mėšlu ir srutomis reikalavimai, pateikiama atnaujinta atmintinė

Aplinkos apsaugos departamentas atkreipia dėmesį, kad keitėsi mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimai. Svarbiausius reikalavimus ir tręšimo mėšlu bei srutomis kalendorių rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje ir atnaujintoje atmintinėje.

Netinkamai tvarkomas mėšlas ir srutos patenka į aplinką, teršia paviršinius ir požeminius vandenis, didina oro taršą ir gali sukelti sveikatos problemų, o azoto ir fosforo junginių perteklius sukelia vandens ir sausumos ekosistemų pokyčius. Siekiant to išvengti, mėšlas ir srutos turi būti tvarkomos laikantis nustatytų aplinkosaugos reikalavimų.

Mėšlo ir srutų laikymas

Pagal atnaujintą aprašą, laikant nuo 1 iki 50 sutartinių gyvulių (SG), tirštąjį mėšlą galima laikyti mėšlidėje, tvarte arba rietuvėje prie tvarto. Tirštojo mėšlo rietuvei prie tvarto parenkama vieta, kad jos neapsemtų paviršiniai vandenys. Šioje vietoje turi būti įrengtas nelaidus ir sandarus hidroizoliacinis sluoksnis ir ne žemesnis kaip 20 cm aukščio žemės pylimas, saugantis, kad srutos netekėtų į aplinką. Tačiau, jei auginama daugiau nei 50 gyvulių, tirštąjį mėšlą privaloma kaupti mėšlidėje arba tvarte. Iki šių metų sausio mėnesio prie tvarto rietuvėje buvo galima buvo laikyti mėšlą laikant iki 100 SG.

Laikant mėšlą laukuose, būtina įrengti rietuvę, atitinkančią tam tikrus reikalavimus. Pavyzdžiui, rietuvė turi būti įrengiama atokiau nei 100 metrų nuo gyvenamųjų ir viešųjų pastatų, nebent pastato savininkas suteikia rašytinį sutikimą. Be to, rietuvė turi būti įrengiama taip, kad iš jos srutos neištekėtų į aplinką ir būtų išvengta amoniako emisijų, nesklistų kvapai. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į pailgintą mėšlo laikymo rietuvėje laikotarpį, kuris dabar siekia iki 8 mėnesių (buvo iki 6 mėnesių). 

Tręšimas

Laukus tręšti mėšlu ir srutomis draudžiama nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d., tačiau naujojoje tvarkoje yra numatyta išimčių. Jos įteisintos  dėl skirtingų gamtinių sąlygų minėtais laikotarpiais. Nuo lapkričio 15 d. iki lapkričio 30 d. galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas, ariamąją žemę su augaline danga (apsėtą, apsodintą augalais), kurios nuolydis ne didesnis kaip 5 proc. Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti arčiau kaip 5 m iki vandens telkinio kranto linijos, o į dirvą patenkančio azoto kiekis negali viršyti 40 kg hektarui. 

Nuo kovo 1 d. iki kovo 20 d. tręšimui galioja tos pačios sąlygos, tačiau netaikomas reikalavimas, kad azoto kiekis negali viršyti 40 kg hektarui. 

Draudžiama tręšti mėšlu ir srutomis nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus pūdymus, pievas, ganyklas ir plotus, kuriuose bus auginami žiemkenčiai. 

Kukurūzų pasėlius draudžiama tręšti nuo liepos 10 d. iki rugpjūčio 1 d. imtinai. 

Mėšlo ir srutų įterpti, skleisti negalima ir laikotarpiais, kai yra įšalusi, įmirkusi, užtvindyta, apsnigta žemė. 

Naujoje tvarkoje nebelieka nuostatos, kad Žemės ūkio ministerija gali paskelbti ankstesnę tręšimo laikotarpio pradžią visoje Lietuvoje arba atskiruose regionuose, jei 4 paras iš eilės vidutinė oro temperatūra ne žemesnė kaip 5 ℃.

Skystąjį mėšlą ir srutas draudžiama skleisti arčiau kaip 3 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų (buvo 2 m).

Taip pat, priklausomai nuo tręšiamo ploto, reikia atlikti šias prievoles: 

jei tręšiama 10 ha ir daugiau, ne rečiau kaip du kartus per kalendorinius metus – iki liepos 1 d. ir iki gruodžio 10 d. – duomenis apie tais metais panaudotą mėšlą ir srutas reikia įvesti Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje.

Jei tręšiama iki 10 ha, duomenis apie panaudotą mėšlą ir srutas galima pateikti pasirinktinai – minėtoje informacinėje sistemoje arba užpildant mėšlo ir srutų naudojimo žurnalą.

Jei tręšiama 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privaloma turėti reikalavimus atitinkantį tręšimo planą ir jį vykdyti. Tręšimo planas saugomas ne trumpiau kaip 3 metus nuo jo sudarymo datos. Anksčiau taisyklės numatė šiuos planus saugoti ne trumpiau nei 2 metus.