Galutinį sprendimą dėl nelegalių statybų Inkūnuose priims teismas

Anykščių seniūnijos Inkūnų kaime, saugomoje teritorijoje, šalia medinės bažnyčios ir žmonių šventu laikomo šaltinio UAB „Amatų kalnelis“ savavališkai pastatytas gelžbetoninis bokštas tebestovi, o galutinį sprendimą dėl jo tolimesnio likimo priims Regionų administracinis teismas.

Kaip „Anykštą“ informavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) patarėjas viešiesiems ryšiams Rosvaldas Gorbačiovas, šiuo metu vyksta teismo procesas dėl žemės sklypo kaimo plėtros žemėtvarkos projekto panaikinimo.

„Teismo sprendimas dėl statybos galimybių minėtame sklype turi tiesioginės įtakos tolesniam procesui. Kadangi šis sklypas yra saugomoje teritorijoje, priimti galutinį sprendimą dėl statybos galimybių gali tik teismas“, – apie tai, ar savavališkai pastatytas gelžbetoninis bokštas bus nugriautas, ar įteisintas, komentavo R. Gorbačiovas.
„Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija (ASTD) mus informavo, kad, atsižvelgiant į šią situaciją, ASTD lauks teismo sprendimo ir tik tada, atsižvelgdama į teismo poziciją, galės pateikti galutinį atsakymą dėl projektui reikalingo pritarimo“, – pridūrė VTPSI patarėjas viešiesiems ryšiams R. Gorbačiovas.
„Anykštai“ kovo 17 dieną susisiekus su Regionų administraciniu teismu, raštinės darbuotoja informavo, kad teismo procesas dėl žemės sklypo kaimo plėtros žemėtvarkos projekto panaikinimo Inkūnų kaime vis dar yra nagrinėjimas, sprendimai dar nepriimti.

Priminsime, kad Šimonių girios bendruomenė išsiaiškino, kad žemėtvarkininkai Inkūnų kaime esantį žmonių šventu laikomą šaltinį įformino kaip melioracijos griovį, nors Inkūnuose melioracijos darbai niekada nevyko.

Šis sprendimas atvėrė kelią nelegalioms turizmo sodybos statyboms – šalia medinės Inkūnų bažnyčios iškilo gelžbetoninis bokštas.
Dėl nelegalių statybų bendruomenė kreipėsi į teismą. Nacionalinei žemės tarnybai, kuri patvirtino žemėtvarkos projektą, teisme įrodyti savo tiesą gali būti labai sunku, nes viešąjį interesą ginti ėmėsi paveldosaugininkė, buvusi Seimo narė, Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė, architektė, save daugiau kaip 40 metų sezonine inkūniete laikanti Aurelija Stancikienė.

Bendruomenė taip pat kreipėsi į Anykščių savivaldybę, prašydama nelegalizuoti bokšto ir perspėjo, kad gindama viešąjį interesą bus priversta kreiptis į prokuratūrą dėl kaltų asmenų nustatymo ir jų asmeninės atsakomybės.

„Mūsų bendruomenė jau nesuskaičiuoja, kiek prirašė raštų ir kiek gavo neigiamų atsakymų, bet nepasiduoda: mūsų prašymus sustabdyti šį žemėtvarkos projektą, kuris buvo patvirtintas visai Europinei bendrijai svarbioje Natura 2000 teritorijoje, atmetus visiems Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) lygiams, mes NŽT vado atsisakymą apskundėme teismui ir dabar laukiame teisminio proceso, kurį tikimės laimėti“, – anksčiau „Anykštos“ kalbinta teigė ginant viešąjį interesą Kuršių nerijos nacionaliniame parke didžiulę patirtį turinti A. Stancikienė.

Priminsime, kad statybomis Inkūnų kaime „Anykšta“ praėjusių metų rudenį susidomėjo sulaukusi Svėdasų seniūnijos Daujočių kaimo gyventojos Aleksandros Daukšienės, kuri yra Inkūnų bažnyčios statyboms 10 h žemės paaukojusios Anelės Šukienės anūkė, telefoninio skambučio.
„Anykšta“ išsiaiškino, kad Inkūnuose buvo suplanuota pastatyti menininko Manto Maziliausko sukurtą namelį medžiuose, kuris įvardintas kaip miško stebėjimo laboratorija „Kankorėžis“. Taip pat netoli bažnyčios šventoriaus turėjo iškilti vienbutis dviejų aukštų namas su mansarda bei svečių nameliai.
Kas konkrečiai numatoma statyti, pati statybų iniciatorė UAB „Amatų kalnelis“ vadovė Renata Umbrasienė, kuri prieš keletą metų įsikūrė Inkūnuose ir pradėjo rengti edukacines keramikų stovyklas, redakcijai atskleisti nepanoro.

Po pernai įvykusių Seimo rinkimų, į Inkūnų kaimą nuvykti ir situacija pasidomėti žadėjo ir pats Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, tačiau, kaip matyti iš jo viešai skelbiamų darbotvarkių, jis to nepadarė.
„Anykštos“ laikraštyje apie nelegalias statybas Inkūnuose paskelbtas visas straipsnių ciklas, po kurių redakcija atsiliepimų bei laiškų sulaukė net iš Lietuvos didmiesčių gyventojų.