Anykščių regioninio parko direkcija jau penktą kartą surengė konferenciją „Mokinių gamtotyriniai darbai“. Drauge su partneriais – Anykščių r. savivaldybės administracijos Švietimo skyriumi bei Anykščių r. savivaldybės Švietimo pagalbos tarnyba galėjome nuoširdžiai pasidžiaugti jaunimo iniciatyva tyrinėti savo krašto aplinką, gamtą.
Konferencijos dalyviais galėjo būti 5–10 klasių mokiniai, o komandoje ne daugiau kaip du asmenys, kuriuos lydi mokytojas. Konferencija vyko tradiciškai balandžio mėnesį, 27 dieną. Buvo pristatyta 12 tiriamųjų darbų. Juos, padedant mokytojoms, vykdė moksleiviai iš trijų mokyklų – Anykščių Antano Vienuolio progimnazijos, Anykščių r. Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazijos bei Kavarsko pagrindinės mokyklos-daugiafunkcio centro.
Konferencijos atidarymo metu sveikinimo žodį tarė Anykščių regioninio parko direktorius Kęstutis Šerepka bei Anykščių r. savivaldybės meras ir žinomas Anykščių krašto gamtininkas bei tyrinėtojas Sigutis Obelevičius.
Visi drauge paskaičiavome, jog per 5 metus konferencijose „Mokinių gamtotyriniai darbai“ dalyvavo septynios Anykščių r. mokyklos, buvo parengti ir pristatyti 45 tiriamieji darbai, pranešimus skaitė 73 moksleiviai, kuriems padėjo 14 mokytojų, jų darbų vadovų.
Šįkart pranešimus skaityti pradėjo mažiausieji 5–6 klasių amžiaus grupėje, Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazijos penktokė Urtė, kuri pristatė darbą „Aš žaliasis svogūnėlio laiškas“ (mokyt. Virginija Paliulionienė, matematika). Urtės tyrimų dėka sužinojome, jog iš jos išbandytų 8 svogūnų auginimo būdų, geriausiai svogūnų laiškų galima užsiauginti polietileniniame maišelyje su žemėmis. O Anykščių Antano Vienuolio progimnazijos moksleivė, taip pat penktokė Deimantė, augino pupelę ir pristatė savo pranešimą „Anykščių dirvožemių derlingumo tyrimas, auginant pupelę“ (mokyt. Dalia Keibienė, geografija, gamta ir žmogus). Tyrimo metu pupelės buvo auginamos 4-iuose skirtinguose dirvožemiuose, ir Deimantė padarė išvadas, jog pupelei augti reikia derlingo, humusingo dirvožemio, todėl geriausiai jos pupelė augo daržo dirvožemyje, o durpžemyje, salpžemyje bei miško žemėje – prastai.
7–8 klasių amžiaus grupėje pirmieji pranešimą „Žuvų dydžio tyrimas Anykščių rajono vandens telkiniuose“ pristatė Anykščių Antano Vienuolio progimnazijos 8 a klasės moksleiviai Vytenis Vakaris bei Karolis (mokytoja Rasytė Gaidienė, biologija). Vaikinai pasirinko 4 žvejojimo vietas bei 5 žuvų rūšis ir norėjo išsiaiškinti ar stovinčiuose, ar tekančiuose vandens telkiniuose užauga didesnės žuvys.
Antrus metus vykdomo tyrimo rezultatus pristatė Anykščių Antano Vienuolio progimnazijos 7 a klasės moksleivė Kamilė pranešime „Bebrų pažeistų medžių tyrimas Šventosios kairiojo kranto sveikatingumo take 2021–2022 metais“. Tyrimo metu nustatyta jog 2021 m. pažeistų medžių buvo 11, o 2022 metais – 33. Padarytos išvados, jog dažniausiai apgraužiama medžių rūšis buvo baltalksniai, pažeidimo laikas daugiausiai lapkričio-gruodžio mėnesiais, taip pat buvo išmatuotas pažeistų medžių aukštis ir skersmuo.
Anykščių A. Vienuolio progimnazijos 8-tokės Rusnė bei Liucija skaitė pranešimą „Vandens paukščių rūšinės įvairovės tyrimas Ilgio ežere ir Šventosios upėje“ (mokytoja Rasytė Gaidienė, biologija), o Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazijos 7 klasės moksleivė Sonata atliko tyrimą apie maisto produktų makaronų spagečių panaudojimo galimybes fizikos pamokoje ir pristatė darbą „Kuriu, darau, mokausi“ (mokyt. Vlada Dovydėnienė, fizika).
Buvo pristatytas nuo 2011 metų iki šiol Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazijos vykdomas Baltijos jūros projekto įgyvendinimas gimnazijoje, kurio tikslas palyginti 2011–2022 metų fenologinių stebėjimų rezultatus bei išsiaiškinti kuriais metais anksčiausiai prasidėjo augalų vegetacija, sugrįžo paukščiai, išsirito drugeliai. Pranešimą perskaitė gimnazijos 7 klasės moksleiviai Titas ir Jogaila (mokytoja Regina Talačkienė, geografija). O tos pačios gimnazijos 7 klasės moksleiviai Viltė bei Gytis (mokytoja Rasytė Gaidienė, biologija) pristatė pranešimą „Fenologinių stebėjimų Lietuvoje ir Ukrainoje palyginimas“. Šio darbo tikslas – palyginti 2021 m. liepos, ąžuolo ir beržo pumpurų ir lapų spalvos kitimo duomenis su partnerių Ivano-Frankovsko gamtininkų centro duomenimis. Atliktų tyrimų duomenimis beržo vegetacija Lietuvoje tęsiasi 184 paras, o vegetacija Ukrainoje – 200 parų, liepos – Lietuvoje 169 paras, Ukrainoje – 200 parų, ąžuolo – Lietuvoje 114 parų, Ukrainoje – 154 paras.
Vyriausiųjų 9–10 klasių amžiaus grupėje, Jogilė iš Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazijos II G kl. tyrinėjo Raguvėlės miško 2 kvartalus, rado 14 skruzdėlynų ir perskaitė pranešimą „Skruzdėlynų stebėjimas“ (mokytoja Angelė Ažusienienė, tikyba). II G kl. moksleivė Greta tyrinėjo oro taršą Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazijos teritorijoje (mokytoja Virginija Paliulionienė, matematika) atlikdama tyrimą su kerpėmis bei pipirnėmis ir klevo lapų juodulių metodu. Išvados – gimnazijos aplinkos oras yra švarus.
Kavarsko pagrindinės mokyklos-daugiafunkcio centro 9 klasės moksleivės Rusnė ir Solveiga atliko 2020–2022 metų rudens ir žiemos mėnesių saulėtų dienų statistikos tyrimą (mokytojos Rasa Jurelienė, biologija ir Vilma Kriaučiūnienė, matematika ir informacinės technologijos). Tikslas – tyrinėti savo aplinką, palyginti ir apibendrinti, o gautus duomenis panaudoti pamokoje. Moksleivės visiems palinkėjo kuo daugiau saulėtų dienų ir nepamiršti, kad maistas gali būti ir mūsų vaistas!
12-ąjį pranešimą „Chemines medžiagas keičiu natūraliomis“ perskaitė Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazijos 9 klasės moksleivė Augustė (mokyt. Vlada Dovydėnienė, fizika). Šio darbo tikslas buvo įrodyti, kad natūralios medžiagos vienodai veiksmingos kaip ir cheminės. Augustės atlikti 3 tyrimai akivaizdžiai įrodė, kad pomidorai kuo puikiausiai auga tręšiami natūraliomis medžiagomis, pavyzdžiui kavos tirščiais, kad kiaušinių dažymas puikiai pavyksta naudojant svogūnų lukštus, ciberžolę ar mėlynių uogas, o išvalyti indus, grindis ir kitus namų apyvokos daiktus galime ir su vandens, sodos bei acto tirpalu ar citrinos rūgšties pagalba.
Skaidrių, nuotraukų, grafikų pagalba pranešėjų pristatytus gamtos tyrimų, biologijos, žemės ūkio sričių tiriamuosius, taikomuosius ir kūrybinius darbus, stebėjimus, idėjas bei eksperimentus vertino ir komentavo Anykščių rajono savivaldybės meras Sigutis Obelevičius, Anykščių regioninio parko direktorius Kęstutis Šerepka, Anykščių r. savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Pranckevičienė bei Anykščių Švietimo pagalbos tarnybos metodininkė Daiva Žiogienė, Valstybinės miškų urėdijos Anykščių padalinio Kavarsko girininkijos girininkas Valdas Juodviršis.
Jaunieji gamtos mylėtojai ir tyrinėtojai iš vertinimo komisijos narių sulaukė ir pagyrimų, ir klausimų bei pastabų. Komisija teigė, jog norėtų, kad visi šie ką tik pristatyti gamtos tyrimo darbai būtų tęstiniai. Juk ši konferencija skatina moksleivius ne tik mylėti savo kraštą ir pažinti gamtą, bet labai padeda mokytis ir „iškalbos bei auditorijos valdymo meno“, gebėjimo diskutuoti.
Po Konferencijos rezultatų aptarimo Komisija dėkojo pedagogams ir įteikė jiems Pažymas už metodinę veiklą, o mokiniai buvo apdovanoti Padėkomis bei dovanėlėmis. Atsisveikindami visi vieningai nutarėme, kad prieš 5 metus gimusi nauja tradicija organizuoti tokį renginį suburia gražų būrį gamtą mylinčio ir tyrinėjančio jaunimo.
Anykščių regioninio parko vyr. specialistė Rasa Gražienė
