Lietuvos Respublikos įstatymai įpareigoja valstybės ir savivaldybės įmones bei biudžetines įstaigas savo internetinėse svetainėse skelbti vidutinius darbuotojų atlyginimus.
Tačiau tik kelios biudžetinės įstaigos be gudravimų laikosi įstatymų. Kai kuriose kontorose informaciją apie darbo užmokestį, regis, stengiasi nuslėpti skelbiant, pavyzdžiui, atlyginimų koeficientus, arba skelbiant eilinių darbuotojų atlyginimų vidurkius eurais, o vadovų skelbiant tik koeficientus. Dar kitose įstaigose ši informacija jų svetainėse itin sunkiai randama.
„Anykšta“ klausia, kodėl, Jūsų manymu, valdininkai stengiasi gudrauti skelbdami atlyginimus? Ar dera visuomenei dirbančioms įstaigoms kurti mįsles dėl atlyginimų, o juo labiau vadovams ir eiliniams darbuotojams taikyti skirtingą atlyginimų skelbimo metodiką?
Sergejus JOVAIŠA, Seimo
narys:
– Pas mus nuo seno susiformavęs stereotipas, kad žmogui, kuris uždirba daug, gėda rodyti savo atlyginimą. Yra nustatyta tvarka skelbti vidurkį ir dėl to skelbimo nieko neatsitiks, o dabar yra gudravimai su koeficientais ar kategorijomis… Paskelbti vidurkius visiškai paprasta – paimi algalapius ir suskaičiuoji vidurkį už, sakykim, metus ir paskelbi. Tikrai nematau čia jokios problemos suskaičiuoti. Žmonės domisi, kur eina biudžetinės lėšos, mes turime būti atviri visuomenei ir skelbti vidurkius. Paskelbimo metodika turi būti vienoda visiems, nereikia gudrauti, kad paskui atsisėdus, kam įdomu, nereikėtų skaičiuoti. Nėra ko gėdytis skelbti, kiek uždirbi, visuomenė turi tai matyti.
Pagal įstatymą įpareigojama skelbti be jokių gudravimų. Nesu tikras, ar jau priimtas įstatymas, ar vis dar svarstomas, kad įstaigų vadovai turi skelbti savo personalinius atlyginimus. Jei visi paskelbs, bus žymiai ramiau visiems. Manau, kad slapukauti verčia mūsų sindromas. Juk susitinki pažįstamą ir klausi, kaip gyveni. Vienas sako puikiai, kitas sako gerai, o trečias, kad ne kaip, nors iš tiesų jis nenori pasirodyti, kad jam viskas gerai, kad neiššauktų pavydo jausmo.
Dar viena aplinkybė, kodėl visuomenėje susiformavo nuostata stengtis neskelbti atlyginimų, manau, dėl pajamų slėpimo šešėlyje. Slapukavimo veiksnys giliai įsišaknijęs tarp mūsų, o įstatymai leidžia prašviesinti padėtį ir nuraminti tuos, kurie labai domisi.
Mes, Seimo nariai, išnarstyti po kaulelį. Mūsų yra 141, o įstaigų vadovų turbūt tūkstančius suskaičiuosi. Todėl žmonės nori žinoti, kaip gyvena ir tie, kurie vadovauja, kurie gal būt turi ryšių su savivaldybėmis. Einama ta linkme, kad įstatymų keliu būtų galima nuimti visus klaustukus. Manau, kad savivaldybės įstaigų vadovų atlyginimai turi būti nurodyti aiškia
