Daugiau kaip pusė – 56 proc. – Lietuvos gyventojų jau pajuto Europos Sąjungos (ES) paramos kaimui naudą, o 58 proc. tikisi naudos ateityje. Tuo tarpu 43 proc. apklaustų gyventojų mano, kad pasitikėti ES parama per didelė rizika, o 42 proc. teigia, jog ES aplinkosaugos standartai yra per griežti Lietuvai. Daugiau kaip pusė – 56 proc. – Lietuvos gyventojų jau pajuto Europos
Sąjungos (ES) paramos kaimui naudą, o 58 proc. tikisi naudos ateityje.
Tuo tarpu 43 proc. apklaustų gyventojų mano, kad pasitikėti ES parama
per didelė rizika, o 42 proc. teigia, jog ES aplinkosaugos standartai
yra per griežti Lietuvai.
Tokie rezultatai gauti šiemet visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų
centrui "Vilmorus" atlikus reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą,
siekiant įvertinti gyventojų požiūrį į kaimo plėtrą, Lietuvos kaimo
plėtros 2007-2013 m. programą, taip pat nustatyti, per kuriuos
informacijos kanalus yra sužinoma apie kaimo problemas. Namuose
interviu būdu apklausti 1003 respondentai. Tyrimas vyko 21 mieste ir 63
kaimuose.
Respondentams buvo pateikta 13 teiginių apie žemės
ūkio politiką ir prašoma nurodyti, ar jie su jais sutinka. Su trimis
teiginiais sutiko absoliuti dauguma apklaustų gyventojų: 90 proc. mano,
kad turėtų būti skatinamas ekologinis ūkininkavimas, 88 proc. – kad
ūkininkams reikia mokytis kurti verslo planus, investuoti, išnaudoti ES
paramą, 84 proc. teigia, kad ūkininkaujant būtina laikytis griežtų
aplinkosaugos reikalavimų.
Dėl penkių teiginių sutiko dauguma:
geriau būtų, jei žemės ūkio gamyba užsiimtų jaunesni – 76 proc., reikia
skatinti dalį žemės apsodinti miškais – 75 proc., Lietuvos žemės ūkių
techniniai reikalavimai turi atitikti ES standartus – 66 proc.,
Lietuvoje turi būti stambinami ūkiai – 59 proc., jei ūkininkaujama
skurdesnėse žemėse, vertėtų atsisakyti tokios gamybos – 53 proc.
Nepritariama buvo tokiems teiginiams: naudinga atsisakyti žemės ūkio
gamybos ir vietoj to gauti kompensacijas iš ES (31 proc. už ir 49 proc.
prieš), skatinti, kad ūkininkai atsisakytų gamybos ir užsiimtų
alternatyviomis veiklomis (28 proc. už ir 48 proc. prieš), maži ūkiai
turi būti Lietuvos žemės ūkio pagrindas (33 proc. už ir 41 proc. prieš).
Dažniausiai apie kaimo plėtrą gyventojai sužino iš šių informacijos
šaltinių: televizijos žinių – 82 proc., radijo laidų – 49 proc.,
specialių laidų per televiziją – 37 proc., nacionalinių dienraščių – 36
proc. 28 proc. respondentų (dažniausiai tai miesto gyventojai) teigia,
kad informaciją apie kaimą sužino iš giminių.
Siekdamas
išsiaiškinti ūkininkų požiūrį į Kaimo plėtros 2007-2013 m. programą,
visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras "Vilmorus" atliko 500
Lietuvos ūkininkų telefoninę apklausą: apklausė 45 proc. vyrų ir 45
proc. moterų, po 50 ūkininkų visose apskrityse. Didelė dalis ūkių buvo
mišraus tipo – 40 proc., pieno ūkiai – 23 proc., augalininkystės – 23
proc., gyvulininkystės – 9 proc., kiti – 5 proc.. Daugumos ūkių (89
proc.) gamybos tikslas – tik pardavimui. Pagal dirbamos žemės dydį
ūkiai susiskirstė į tokius trečdalius: iki 40 hektarų, 41-99 hektarai,
100 ir daugiau hektarų. Pusė ūkių priskirti prie mažiau palankių
ūkininkauti vietovių.
Į klausimą, ar jie žino Kaimo plėtros
2007-2013 m. programą, 90 proc. ūkininkų atsakė teigiamai. Pastebėta,
kad tai mažai priklauso nuo apskrities, ūkio tipo ar socialinių
demografinių charakteristikų. Geriausiai yra žinomos jaunųjų ūkininkų
įsikūrimo (27 proc.), ekologinio ūkininkavimo/agrarinės aplinkosaugos
(22 proc.), Nitratų direktyvos įgyvendinimo (15 proc.), ūkio
modernizavimo, restruktūrizavimo (14 proc.) priemonės.
28 proc.
ūkininkų nurodė, kad jau pateikė paraiškas paramai gauti, 1 proc. jas
ruošia, 14 proc. planuoja pateikti, o 6 proc. apklaustųjų dar nėra
apsisprendę. Labiausiai ūkininkai domisi "Žemės, maisto ūkio ir
miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimo" kryptimi – ją
išskyrė 88 proc. apklaustųjų.
Daugiausia pateikusių paraiškas
yra tarp jaunesnių (iki 39 metų) ūkininkų – 44 proc., turinčių aukštąjį
išsilavinimą – 35 proc., turinčių didesnes pajamas (per 2000 litų
šeimos nariui) – 36 proc., ketinančių plėsti dabartinę veiklą – 44 proc.
Pastebima, kad paraiškų pateikimas priklauso nuo ūkio dydžio: tarp
turinčių daugiau kaip 100 ha pateikusių paraiškas yra 37 proc., tarp
turinčių 41-99 hektarus – 29 proc., iki 40 hektarų – 18 proc.. Stambūs
ūkininkai (turintys per 100 ha ūkius) taip pat dažniau planuoja
pateikti paraiškas ir ateityje – 20 proc. (tarp turinčių 41-99 ha ūkius
– 15 proc., iki 40 ha – 7 proc.).
Pagrindinė priežastis,
kliudanti gauti paramą pagal Kaimo plėtros programą, buvo nurodoma
"nesaugumas, baimė", tai yra ūkininkai bijo finansinių įsipareigojimų,
nėra tikri dėl ateities – tą akcentavo 36 proc. apklaustųjų. Dalis jų,
31 proc., nurodė, kad yra sudėtingos paraiškų teikimo procedūros. Laiko
stoką paminėjo 24 proc. ūkininkų, o pasyvumą – 18 proc. Rečiau buvo
nurodoma, kad trūksta konsultacijų – 10 proc., nesitikima naudos – 9
proc., per sudėtinga informacija apie paraiškos teikimo procedūras – 8
proc.
