Besikeičiantys Atliekų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai įpareigojo savivaldybes perskaičiuoti esamas ar patvirtinti naujas įmokas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pagal Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 „Dėl vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), kurias savivaldybės turi taikyti nuo 2017 m. sausio 1 d.
Savivaldybės administracija 2016 m. nupirko įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio perskaičiavimo paslaugas, kurias atliko UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“. Perskaičiuota įmoka už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintas Taisykles, susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų (toliau dvinarė įmoka – DVĮ). Į pastoviosios įmokos dalį įtraukiamos – nuo komunalinių atliekų kiekio nepriklausančios komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos (komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros objektų nusidėvėjimo (amortizacijos), bendrosios veiklos ir administracinės sąnaudos ir k. t.). Į kintamosios įmokos dalį įtraukiamos – su komunalinių atliekų kiekiu susijusios komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sąnaudos (pvz. kuro, tepalų įsigijimo sąnaudos, sunaudotos žaliavos, medžiagos, atsarginės dalys, remonto paslaugos ir t. t.).
Savivaldybės tarybai 2016 m. lapkričio mėn. teikiami svartyti sprendimo projektai dėl DVĮ nustatymo ir atliekų susikaupimo normų patvirtinimo nekilnojamojo turto objektų kategorijoms, kaip reikalauja Vyriausybės patvirtintos taisyklės. Gyvenamosios paskirtiems pastatams siūloma DVĮ pastoviąją dalį skaičiuoti nuo deklaruoto gyventojų skaičiaus, DVĮ kintamąją – dalį nuo nustatytos susikaupimo normos gyventojui (deklaruotam). Kitų nekilnojamojo turto objektų kategorijų pastatams (juridinių asmenų) DVĮ pastoviąją dalį siūloma skaičiuoti nekilnojamojo turto plotui, o DVĮ kintamąją dalį pagal nustatytas susikaupimo normos nekilnojamojo turto plotui, priklausomai nuo turto paskirties.
Sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį ir mokant Savivaldybės nustatytą DVĮ įmoką, atliekų turėtojams turės atstovauti jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas, nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas arba kiti asmenys, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme. Nuo DVĮ atleidžiami netinkami naudoti ar fiziškai sunaikinti nekilnojamo turto objektų savininkai ir gyvenamosios ir kitos paskirties pastatai savivaldybės teritorijoje, kurių savininkai yra mirę ir nėra paveldėtojų. Vadovaujantis patvirtintais įmokos kriterijais, pastoviąją DVĮ dedamąją mokės visi Savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkai,o kintamąją DVĮ dedamąją mokės Savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkai, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga. Sprendimo projekte nuo DVĮ kintamosios dalies siūloma atleisti Savivaldybės teritorijoje, gyvenamąją vietą deklaruojančius asmenis: kituose rajonuose besimokančius moksleivius ir studentus dieninėse studijose; atliekančius laisvės atėmimo bausmę ar laikomus kardomojo kalinimo vietose; atliekančius privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą; daugiavaikių šeimų (auginančių 3 ir daugiau vaikų) trečią ir kiekvieną kitą vaiką iki 18 metų ir vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose. Siūloma gyvenamosios paskirties pastatų savininkus, kurie nedeklaravę gyvenamosios vietos Savivaldybės teritorijoje, apmokestinti DVĮ dydžiu – vienam gyventojui per metus. Yra numatyta galimybė atleisti nuo kintamosios DVĮ dedamosios mokėjimo nekilnojamojo turto objektų savininkus, kurie tam tikrą laikotarpį (mažiausiai 6 mėnesius, ilgiausiai 12 mėnesių) nesinaudos nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos.
Pasibaigus kalendoriniams metams, DVĮ už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą dydis bus perskaičiuojamas ir esant reikalui keičiamas (tvirtinamas), atsižvelgiant į komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudų pokyčius per praėjusius kalendorinius metus ir į naujas komunalinių atliekų tvarkymo priemones. Perskaičiuojant įmoką įtraukiamos tik būtinosios su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios išlaidos.
Geriausios atliekos yra tos, kurios nesusidaro. Šį posakį dažnai kartoja atliekų tvarkymo specialistai. Jį turėtų įsiminti ir visi rajono gyventojai, kurie neišvengiamai yra atliekų gamintojai. Atliekų vengimas yra geriausias ir pigiausias jų tvarkymo būdas. Daugelis daiktų, ypač pigių, menkaverčių, kuriuos žmonės įsigyja neapgalvotai, labai greitai išmetami ir tampa atliekomis. Labai didelį atliekų kiekį sudaro įvairios pakuotės, kurias su kasdieniais pirkiniais parsinešame į savo namus. Norint išmokti ir įprasti rūšiuoti atliekas, reikia ne tik turėti tam sąlygas (2015–2016 m. išdalinta 5058 vnt. individualių rūšiavimo priemonių), bet ir įdėti pastangų, kurių dėka ir gyvensime švariau, ir mokėsime pigiau. Už pakuočių atliekų surinkimą ir paruošimą perdirbti sumokame pirkdami supakuotas prekes. Daugiau jokių išlaidų dėl to nepatirtume, jei visas pakuotes atiduotume perdirbti. Bet jei pakuotes išmetame kartu su mišriomis atliekomis, didiname joms tvarkyti reikalingas išlaidas ir atliekų kiekį sąvartyne. Ir vėl esam priversti įrengti naujus sąvartynus, kurių įrengimo išlaidos, pagal atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus, įgyvendinant principą „teršėjas moka“, įskaičiuojamos į atliekų tvarkymo mokestį – šis neišvengiamai yra didinamas. Rūšiuojančių žmonių dėka taupomi gamtos ištekliai, tausojama aplinka ir taip mažinamas sąvartyne šalinamų atliekų kiekis ir jų tvarkymas nereikalauja papildomų atliekų tvarkymo ir naujų sąvartynų įrengimo išlaidų. Tad tik nuo mūsų visų sąmoningumo priklausys atliekų surinkimo ir tvarkymo kaina, todėl dar kartą primename: atliekas rūšiuoti tikrai verta.
