Gyventojų apklausa: daugiau kaip trečdalis tiesiogiai ar netiesiogiai yra susidūrę su seksualinio smurto apraiškomis

Šią vasarą atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, kad per 38 proc. apklaustųjų tiesiogiai ar ne yra susidūrę su seksualinio smurto apraiškomis. Respondentų atsakymai taip pat parodė, kad atsakomybę už patirtą seksualinį smurtą visuomenė yra linkusi perkelti aukai. 

Liepos mėnesį Lietuvos moterų lobistinės organizacijos užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa apie visuomenės požiūrį į seksualinį smurtą, jo atpažinimą bei pagalbą nukentėjusiesiems. 

Šio tyrimo rezultatai ketvirtadienį pristatyti Seime surengtoje spaudos konferencijoje. 

Apklausos rezultatai byloja, kad dalis respondentų yra tiesiogiai arba netiesiogiai susidūrę su seksualiniu smurtu – daugiau kaip 38 proc. teigė pažįstantys žmogų, patyrusį žodinį priekabiavimą, nepageidaujamą fizinį kontaktą, seksualinį prievartavimą arba išžaginimą, intymaus turinio platinimą be sutikimo arba kito asmens priekabiavimą internete. 

Tuo metu 4,1 proc. apklaustųjų nurodė patys tapę seksualinio prievartavimo ar išžaginimo aukomis. 

„Daugelis žmonių įvardija, kad negali pradėti prabilti dėl to, kad jaučia gėdą ir kaltę. Beveik daugiau nei 51 proc. apklaustųjų tą patvirtino – kad bijo, kad niekas nepatikės. 43 proc. – kad nepasitiki ta pačia teisine sistema. Daugiau kaip trečdalis bijo, kad gali susilaukti kaltininko keršto, kažkokių tai veiksmų“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos moterų lobistinės organizacijos vadovė Dalia Puidokienė. 

Atsakomybę linkstama priskirti aukai

Apklausos duomenys atskleidė, kad apie pusė visų apklaustųjų mano, jog už patirtą seksualinį smurtą yra atsakinga pati auka. 

47,1 proc. respondentų visiškai arba greičiau sutiko, jog apsvaigęs žmogus yra atsakingas už patirtą seksualinį smurtą. Tuo metu 51,6 proc. mano, kad žodžiu ar veiksmais neprieštaravęs asmuo už patirtą seksualinį smurtą yra atsakingas iš dalies. Be to, 38,3 proc. apklaustųjų teigia, kad atsakomybę už patirtą seksualinį smurtą prisiima asmenys, besilankantys naktiniuose klubuose. 

„Ir taip mumyse įsisodina mirtina kaltė. Taip, mes ją įsisaviname, ir tada žmogus kaltina save už tai, kad sustingo, už tai, kad bijo, už tai, kad kažkaip galbūt kažkas kažką ne taip padarė. Ir jie jaučia ne tik kaltę – jie jaučia gėdą, jie jaučia apskritai tokį nepasitikėjimą, kad kiti nepatikės, kad sistema neapsaugos“, – kalbėjo D. Puidokienė

„Ir ne todėl, kad jie silpni, o todėl, kad visuomenė ir įstatymai jiems vis dar sako: „O tai kodėl tu nesipriešinai?“ – pridūrė ji. 

Kaip rodo apklausos duomenys, sprendžiant seksualinio smurto problemą Lietuvoje, bene pusė iš 1002 respondentų (44,2 proc.) nurodė pasigendantys teisinio reglamentavimo pokyčių. Kiek mažesnė dalis – 18,7 proc. – mano, kad reikalingas geresnis specialistų paruošimas bei visuomenės informavimas šia tema (17,4 proc.). 

Tuo metu beveik 13 proc. atsakiusiųjų teigė pasigendantys didesnio specializuotos pagalbos nukentėjusiesiems prieinamumo. 

„Galime pasidžiaugti, kad jau beveik pusę Lietuvos visuomenės nebesieja seksualinio smurto tik su fizinės jėgos panaudojimu, kad jau pradeda atpažinti ir netoleruoti prievartos narkotikų naudojimu. Kartu tenka pripažinti, kad pusė visuomenės seksualinį smurtą vis dar sieja su jėgos panaudojimu“ – kalbėjo organizacijos „Ribologija“ bendraįkūrėja Rugilė Butkevičiūtė. 

Reprezentatyvi gyventojų apklausa atlikta 2026 m. liepos 21–31 dienomis Lietuvos moterų lobistinės organizacijos užsakymu. Apklausoje dalyvavo 1002 vyresni nei 18 metų gyventojai iš visų Lietuvos apskričių, ją atliko „Baltijos tyrimai“. Maksimali apklausos paklaida – apie 3,1 proc.