Gyventojus pasiekė šildymo sąskaitos už lapkritį: dėl atšalusio oro šilumos vartojimas išaugo 9 proc.

Gyventojus pasiekė lapkričio mėnesio šildymo sąskaitos. Didžiausią įtaką joms, palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, turėjo žemesnė vidutinė lauko oro temperatūra, dėl kurios daugiabučiuose buvo suvartota 9 proc. daugiau šilumos, ir, dėl pabrangusio kuro, didesnės šilumos kainos.

Šį lapkritį vidutinė lauko oro temperatūra Lietuvoje siekė apie +2,8 0C šilumos, 2021 metų lapkričio mėnuo buvo šiltesnis vyravo apie +4,0 0C šilumos. 60 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, šių metų lapkričio mėnesį vidutiniškai išleido 98 eurus. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 1008 kWh (16,8 kWh/1 kv. m.) šilumos.

Prieš metus tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 930 kWh (15,5 kWh/1 kv. m.), o vidutinės sąskaitos už šilumą sudarė apie 60 eurų.

Mažiausiai energijos naudojančiuose naujos statybos daugiabučiuose 60 kv. metrų ploto butų šildymui vidutiniškai suvartota apie 372 kWh (6,2 kWh/1 kv. m.). Čia mokėjimai už šilumą mažiausi ir sudarė apie 36 eurus.

Daugiausia šilumos vartojo butai senuose ir pačios prasčiausios būklės šalies daugiabučiuose, kuriuose šildymui lapkritį reikėjo vidutiniškai apie 1386 kWh šilumos (23,1 kWh/1 kv. m.), šilumos sąskaitos čia siekė  apie 135 eurus.

Šį šildymo sezoną gyventojams iš valstybės biudžeto kompensuojamas 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas, todėl šiluma lapkritį kainavo mažiau – 9,7 ct/kWh be PVM (vietoje 10,6 ct/kWh su PVM). Prieš metus vidutinė šilumos kaina Lietuvoje buvo 6,3 euro ct/kWh su PVM. Šilumos kainų šuolį labiausiai nulėmė gamtinių dujų ir biokuro įsigijimo kainos energijos išteklių biržose. Pažymėtina, kad vietinis biokuras išlieka apie 5 kartus pigesnis už importuojamas gamtines dujas, todėl miestuose, kur biokuro  dalis  didžiausia – šilumos kainų augimas buvo daug švelnesnis.

Pateikti skaičiai tik vidutiniai šalyje, tačiau faktinėms šildymo sąskaitoms didelę įtaką turi ne tik šilumos kaina, kuri atskiruose miestuose gali skirtis iki 2-3 kartų, klimatinės sąlygos atskiruose regionuose, bet ir energetinė pastato kokybė. Šilumos suvartojimas vienam kvadratui ploto apšildyti tame pačiame mieste gali skirtis iki 10 kartų. Tai priklauso nuo pastato dydžio, geometrijos, aukščio, sienų ir langų kokybės, stogo ir rūsio būklės. Didelę įtaką turi ir vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, papildomi prijungti šildymo prietaisai, šilumos punkto automatizavimo lygis ir visą šį ūkį prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacija bei pastangos.

Šiuo metu valstybė teikia paramą inžinerinei renovacijai, galima gauti net 80 procentų subsidiją vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų sutvarkymui (daugiau informacijos www. apva.lt ) . Tai galimybė dėl prastos šilumos kokybės kenčiantiems daugiabučių gyventojams pagerinti šilumos kokybę ir džiaugtis jaukiais namais.

Valstybė šį šildymo sezoną taip pat kompensuoja būsto šildymo išlaidas sunkiau besiverčiantiems ir net vidutines pajamas uždirbantiems šalies gyventojai. Sužinoti, ar priklauso kompensacija, reikia kreiptis į savivaldybę arba pasinaudoti www.spis.lt esančia skaičiuokle