Gyvūnų prieglaudos: aukojimas per didžiąsias šventes suaktyvėja, bet išsilaikoma iš GPM paramos

Gyvūnų prieglaudų vadovai teigia, kad kalėdiniu laikotarpiu žmonių aukojimas suaktyvėja, tačiau pagrindinės pajamos, leidžiančios joms išsilaikyti, yra gyventojų skiriama pajamų mokesčio dalis.

Vilniuje ir Kaune veikiačių prieglaudų „Lesė” vadovė Vesta Auškalnienė sako, kad gruodžio mėnesį, palyginti su kitais mėnesiais, parama išauga maždaug du kartus, tačiau didžioji dalis paramos gaunama žmonėms skiriant 1,2 proc. GPM.

„Mes pagrinde išsilaikome iš 1,2 procento GPM (…). Stabiliai gauname panašią sumą, turime skaičiuoti, kad išsilaikytume tuos metus”, – BNS sakė V. Auškalnienė.

Parama sudaro beveik visą (98 proc.) „Lesės“ biudžetą: įmonės skiria apie 8 proc. jos, likusią dalį – žmonės.

„Lesė“ 2024 metais gavo 195 tūkst. eurų paramos: 145 tūkst. eurų – iš GPM, 50 tūkst. eurų – iš gyventojų ir įmonių, rodo įstaigos ataskaita, pateikta Registrų centrui.

Vilniaus gyvūnų prieglaudos „Beglobis” vadovė Danutė Navickienė taip pat teigė, kad įstaiga iš esmės išsilaiko iš gyventojų pajamų mokesčio dalies, o metų pabaigoje gauna įmonių ar kitų įstaigų paramos maistu bei kitais būtinais daiktais .

„Būtent iš šitos paramos (GPM – BNS) mes išsilaikome visus metus, perkam maistą, gydom gyvūnus. Jeigu būna kažkokios bėdos didelės, mes kreipiamės, jie (žmonės – BNS) aukoja, bet kad atvežtų taip organizuotai maistą, tai vyksta vieną kartą į metus – kalėdiniu laikotarpiu“, – BNS sakė prieglaudos vadovė.

„Beglobis“ 2024-aisiais gavo 102 tūkst. eurų paramos: 53 tūkst. eurų – iš GPM, 49 tūkst. eurų suaukojo gyventojai, virš 500 eurų – įmonės, rodo prieglaudos ataskaita.

Gyvūnų prieglaudas Kaune, Klaipėdoje ir Alytuje turinčios bendrovės „Nuaras” vadovė Jurgita Gustaitienė sako, jog apie 80 proc. paramos įstaiga gauna iš gyventojų pajamų mokesčio ir tik penktadalį – iš įmonių.

„Gyventojų (paramos – BNS) dalis yra tikrai didesnė, bent 80 proc. (sudaro visos paramos – BNS). Žinoma, įmonės, tokia kaip „Lidl“, pastoviai mums perduoda pašarų, už ką mes labai dėkingi. Taip mes labai sutaupom daug lėšų. (…) Mažesnės įmonės, kurios perveda metų gale apie 200 eurų, irgi esam joms dėkingi“, – BNS teigė J. Gustaitienė. 

Anot „Beglobio” vadovės D. Navickienės, prieš Kalėdas ar tarpušvenčiu daugiausiai aukoja įmonės, mokyklos, vaikų darželiai.

„Per tą laikotarpį aukojimas yra įmonių dažniausiai, nes būtent įmonės tą gerumo periodą daro (…). Taip pat mokyklos arba vaikų darželiai“, – BNS sakė D. Navickienė.

Ji pridūrė, kad prieglaudai aukojančios įmonės tai daro metų pabaigoje.

Pasak D. Navickienės, įmonių ar įstaigų parama prieglaudai dažniausiai skiriama ne pinigais, o maistu ar kitais daiktais, kurių reikia gyvūnų priežiūrai: „Dažniausiai yra nuperkamas maistas. Jie (paramos davėjai – BNS) dažniausiai mūsų klausia, ko jums reikia. Jie atveža to, ko mums reikia: maisto, higienos priemonių, konservų gyvūnams, bet lėšomis tai ne (neremia – BNS).“

„Visus metus niekas to nedaro. Kai ateina tas kalėdinis laikotarpis, tai yra toks vienkartinis apsilankymas ir tai priklauso vėlgi nuo komandos, nuo įmonės turbūt. (…) Kažkas atneša 10 kilogramų maišą maisto, kažkokia įmonė atveža tris”, – sakė „Beglobio“ vadovė.

Tuo metu „Nuaro” vadovė J. Gustaitienė teigia nepastebėjusi, kad žmonių skiriama parama šventiniu laikotarpiu išaugtų, tačiau esama pavienių asmenų ar įmonių, kurios aukoja būtent metų pabaigoje.

„Aš suabejočiau, kad paramos padaugėja būtent per kalėdinį ar velykinį laikotarpį. Galbūt tik mokiniai daro projektinius įvairius darbus ir savo mokyklose renka paramą ir tada perduoda prieglaudoms. (…) Mes turime vieną kitą įmonę, kuri mums jau nebe pirmą kartą skiria paramą metų gale. Yra asmenų, kurie irgi skyrė (paramą – BNS)“, – BNS sakė J. Gustaitienė.

Pasak prieglaudų vadovės, žmonių parama išauga, kai reikia pagalbos konkrečiam gyvūnui: „Dažniausiai žmonės prisideda daugiausiai, kada yra vienoks ar kitoks svarbus klausimas ir tada reikia realios pagalbos konkrečiam gyvūnui.“