Ignalinos atominė elektrinė (IAE) ieško, kas už ne daugiau kaip 450 tūkst. eurų (be PVM) įvertintų būsimo giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno poveikį aplinkai vietose, kuriose jis galėtų būti įrengtas.
IAE giluminio atliekyno projekto vadovo Andriaus Vyšniausko teigimu, norima nustatyti, kokias rizikas požeminė saugykla keltų aplinkai potencialiose jos statybos teritorijose.
„Perkame Lietuvoje potencialių giluminio atliekyno teritorijų aplinkosauginį skryningą (peržiūrą – BNS). (…) Bendruoju požiūriu bus įvertintas reikšmingumas ir poveikis toms teritorijoms, įvertinant to poveikio riziką“, – BNS sakė A. Vyšniauskas.
Pasak A. Vyšniausko, studija leis įmonei geriau įvertinti potencialias vietas bei kur būtų mažiausiais neigiamas poveikis aplinkai.
„Tai yra studija, kuri mums padės ateityje pasirengti tikrosios, galutinės atliekyno vietos parengimui ir kažkada būsimam poveikio aplinkai vertinimui“, – teigė A. Vyšniauskas.
IAE paskelbė studijos rengėjų konkursą – IAE atstovas tikisi, kad sutartis su jo laimėtoju bus pasirašyta dar šiemet, o studija bus parengta per metus.
Giluminio atliekyno vieta turėtų būti parinkta iki 2047 metų, prieš tai atlikus tyrimus bei įvertinus vietų geologinį tinkamumą, saugos, aplinkos apsaugos, socialinius ir ekonominius kriterijus.
IAE atliekynui jau atrinko 77 vietas 29-iose savivaldybėse.
IAE jau turi Suomijos bendrovės „Posiva Solutions“ parengtą atliekyno įrengimo molinio pagrindo uolienose koncepciją, ta pati įmonė rengia ir studiją dėl galimybių atliekyną pastatyti kristalinio pamato uolienų sluoksnyje.
Šios studijos įmonei reikalingos geologinių formacijų tinkamumui atliekyno statyboms nustatyti.
A. Vyšniauskas sakė, kad ieškant, kur palaidoti branduolines atliekas, atliekama „aibė visokių vertinimų“. Svarbiausias saugyklos vietos kriterijus, pasak jo, yra saugumas.
„Turi būti užtikrinta visiškai ilgalaikė sauga. O aibė kitų kriterijų – socialiniai-ekonominiai, sociologiniai, aplinkosauginiai – turi padėti mums išrinkti tokią vietą, kur bus daromas ir mažesnis poveikis“, – teigė A. Vyšniauskas.
Daugiausia potencialių atliekyno vietų atrinkta pietvakarių, pietų, pietryčių ir rytų Lietuvoje. Devynios tokios vietos yra Zarasų rajone, po aštuonias – Alytaus ir Vilniaus, po septynias – Ignalinos, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Utenos, Varėnos rajonuose.
Penkios vietos atrinktos Lazdijų ir Molėtų, po tris – Elektrėnų, Šilutės, Širvintų, Tauragės, Vilkaviškio rajonuose, po dvi – Kazlų Rūdos, Marijampolės ir Prienų, po vieną – Druskininkų, Pagėgių ir Kalvarijos, Anykščių, Kaišiadorių, Kauno, Rokiškio bei Ukmergės rajonuose.
A. Vyšniauskas anksčiau BNS yra sakęs, kad atliekynui ant žemės bus reikalingas iki 200 hektarų plotas: iki 40 ha – statiniams, o likęs plotas – iškastos uolienos laikymui.
Ilgaamžės radioaktyviosios nuo 2009 metų neveikiančios IAE atliekos dabar saugomos laikinose saugyklose, vėliau jos bus perkeliamos į giluminį atliekyną, kuris turėtų būti pastatytas ir pradėtas naudoti 2068-aisiais.
ras už brangiai, parašys, ką reiks
Mūsų rajono slunkiai nepasispengs ir tokios investicijos nueis į rajonus, kur valdžią stengiasi. Paminėsite mano žodį, kad laimės Molėtai. Jei sugebėjo Teotoniką prisikviesti, tai sugebės ir atliekyną prikviesti į savo rajoną. Ate, užsikorortinę Anykščiai.