Kiekvienam neįgaliam senjorui pagal jo sveikatą randami jam tinkami, patogūs fiziniai užsiėmimai. Nuotr. iš freepik.com
Žmonės, kuriems kasdien reikalinga socialinė ir sveikatos priežiūra, ateityje turėtų gauti lengviau prieinamą ir jų poreikius atitinkančią pagalbą – socialinės ir slaugos paslaugos bus integruojamos ir teikiamos „vieno langelio“ principu.
Šiuo metu dviejų ministerijų – Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos – yra rengiamas Ilgalaikės priežiūros paslaugų įstatymo projektas, kuriuo numatoma įteisinti integruotą ilgalaikės priežiūros paslaugų (IPP) modelį. Netrukus šiuo klausimu bus organizuojamos viešosios konsultacijos, taip pat rengiamas teisinio reguliavimo poveikio vertinimas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pabrėžia, kad apie būtinybę sukurti žmonių poreikius atliepiančią ilgalaikės priežiūros sistemą kalbėta ne vienerius metus, todėl realus postūmis šiuo klausimu yra prasmingas.
„Džiaugiuosi, kad pagaliau esame finišo tiesiojoje. Mūsų tikslas labai aiškus – kad žmogus visą jam reikalingą socialinę ir sveikatos priežiūros pagalbą galėtų gauti „vieno langelio“ principu, kad nereikėtų vaikščioti po skirtingas institucijas ir aiškintis, kas už ką atsakingas. Pagalba turi būti organizuojama pagal žmogaus poreikius, o ne pagal institucijų ribas. Mažiau biurokratijos žmogui, daugiau susikalbėjimo tarp institucijų ir, svarbiausia, vienoje vietoje prieinama, kokybiška ir ori pagalba“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė I. Ruginienė.
„Mūsų visuomenė sensta, turime vis daugiau gyventojų, kuriems reikia pagalbos namuose ar galimybės gyventi įstaigoje, kad jų poreikiais būtų tinkamai pasirūpinta, o artimieji nebūtų verčiami rinktis tarp darbo ir brangių žmonių priežiūros. Ilgalaikės priežiūros paslaugos leis gyventojams pagalbą gauti paprasčiau, su mažiau biurokratijos, tuo pat metu valstybės ištekliai bus naudojami racionaliau, nedubliuojant paslaugų ir pagalbos. Apie būtinybę sujungti slaugos ir globos sistemas kalbama jau dešimtmetį, džiaugiuosi, kad pagaliau kalbos virsta gyventojams ir valstybei būtinais darbais“, – sako sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis.
Įstatymo projekte numatoma:
• integruoti socialinės ir slaugos paslaugas visuose lygmenyse – žmogaus namuose, dienos centre ir stacionarioje įstaigoje;
• nustatyti tris ilgalaikės priežiūros paslaugų poreikio lygius – mažą, vidutinį ir didelį. Pagal nustatytą poreikį žmogui būtų skiriamos atitinkamos paslaugos;
• ilgalaikės priežiūros paslaugas teikti pagal vieningą modelį. Paslaugų teikėjui būtų išduodama ilgalaikės priežiūros paslaugų licencija, o sveikatos priežiūros veiklai būtų taikomi atskiri licencijavimo reikalavimai;
• užtikrinti ilgalaikės priežiūros paslaugų finansavimą iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo bei asmens mokėjimo lėšų;
• nustatant žmogaus mokėjimo už paslaugas dydį, vadovautis socialinių paslaugų finansavimo principais.
Numatoma, kad ilgalaikės priežiūros paslaugų finansavimui būtų naudojamos keturių šaltinių lėšos: valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir asmens mokėjimo lėšos. Savivaldybėms numatoma atskirai apskaityti ilgalaikei priežiūrai skiriamas lėšas ir kasmet jas perskaičiuoti atsižvelgiant į Finansų ministerijos skelbiamus ekonominius rodiklius.
Ilgalaikės priežiūros paslaugų įstatymo ir lydimųjų įstatymų projektus planuojama pateikti Seimui ne vėliau kaip 2026 m. lapkritį. Numatyta, kad Ilgalaikės priežiūros paslaugų įstatymas įsigaliotų nuo 2029 m. sausio 1 d.
