Indonezijos saugumo ir gelbėjimo tarnybų darbuotojai pirmadienį skuba padėti žmonėms, nukentėjusiems nuo Lomboką ir aplinkines salas supurčiusio naujo galingo žemės drebėjimo, nusinešusio mažiausiai 91 žmogaus gyvybes.
Be to, stiprūs pakartotiniai smūgiai dar labiau kursto baimę saloje, vos prieš savaitę nukentėjusioje nuo ankstesnio stipraus drebėjimo. Gelbėtojai ieško gyvų likusių žmonių sugriuvusiuose namuose, mečetėse ir mokyklose. Per sekmadienio vakarą įvykusią nelaimę sugriuvo tūkstančiai pastatų.
„Žuvo 91 žmogus, 209 – sunkiai sužeisti“, – sakė nacionalinės krizių valdymo agentūros atstovas Sutopo Purwo Nugroho (Sutopas Purvas Nugrohas).
„Štai kokie iššūkiai: keliai apgadinti, taip pat pažeisti trys tiltai; kai kurios vietos sunkiai pasiekiamos, be to, mums nepakanka darbuotojų“, – aiškino jis.
Po drebėjimo paskelbtas cunamių pavojus vėliau buvo atšauktas. Požeminiai smūgiai taip pat buvo juntami kaimyninėje Balio saloje, viename pagrindinių Pietryčių Azijos turizmo centrų.
6,9 balo žemės drebėjimas, kurio židinys buvo negiliai, privertė tūkstančius Lomboko gyventojų ir turistų išbėgti į gatves. Ten daugelis jų praleido neramią naktį, nes salą supurtė dar keli stiprūs pakartotiniai smūgiai, iš jų vienas – 5,3 balo.
Daugelis teritorijų liko be elektros; tinklų avarijos pirmadienį daug kur dar nebuvo pašalintos.
Apie 1 200 turistų pirmadienį buvo evakuojami iš nedidelių Gilio salų, esančių už kelių kilometrų į šiaurės vakarus nuo Lomboko ir pritraukiančių daug žygeivių ir nardytojų. Jose žuvo mažiausiai vienas turistas indonezietis, dar keletas buvo sužeisti.
„Vienas indonezietis turistas žuvo Gili Meno (salelėje), dar keli buvo sužeisti, dauguma patyrė kaulų lūžių“, – naujienų agentūrai AFP sakė gelbėjimo pareigūnas Agusas Hendra Sanjaya (Agusas Hendra Sandžaja), turėdamas omenyje viduriniąją iš trijų salų.
Antras drebėjimas per savaitę
Kalnuotai vulkaninei Lomboko salai, stūksančiai šalia žemesnių Gilio salų, teko pagrindinis smūgis, ten žuvo dauguma aukų.
Drebėjimas taip pat paveikė kurortinę Balio salą, kur žuvo mažiausiai vienas žmogus.
Balyje požeminiai smūgiai taip pat apgadino dešimtis pastatų ir šventyklų.
Šimtai kraujuojančių ir sutvarstytų aukų buvo gydomos prie apgadintų ligoninių Mataramo didmiestyje ir kitose labiausiai nukentėjusiose Lomboko salos dalyse.
Pacientai gulėjo lovose laikinuose palatose, įrengtose palapinėse. Aplink buvo apstu lašelinių, monitorių ir mėlynus drabužius dėvėjusių gydytojų.
„Daugelis sužeistųjų gydomi prie ligoninių ir klinikų, nes pastatai buvo apgadinti“, – sakė S. P. Nugroho.
Dauguma aukų gyveno kalnuotame pietiniame salos regione, nutolusiame nuo pagrindinių turistinių centrų ir pakrantės rajonų salos pietuose ir vakaruose.
Šiaurės Lomboko apskrities vadovo Najmulo Akhyaro (Nadžmulo Achjaro) duomenimis, nuo žemės drebėjimo nukentėjo apie 80 proc. to regiono.
„Mums reikalinga sunkioji įranga, nes įgriuvo kai kurios mečetės, ir įtariame, kad viduje esama įstrigusių maldininkų“, – nurodė jis televizijai „Metro TV“.
Tai buvo antras per savaitės laikotarpį žemės drebėjimas Lomboke, kurio paplūdimiai ir žygių trasos sulaukia daug lankytojų iš viso pasaulio.
Per pirmąjį 6,4 balo žemės drebėjimą žuvo 17 žmonių, buvo apgadinta šimtai pastatų ir susiformavo nuošliaužų, dėl kurių populiariuose žygių maršrutuose trumpam įstrigo keliautojų.
Per vėliausius požeminius smūgius Lomboko pagrindinis oro uostas nenukentėjo, bet iš pagrindinio terminalo buvo trumpam evakuota keleivių.
Singapūro vidaus reikalų ministras Kasiviswanathanas Shanmugamas (Kasivisvanatanas Šanmugamas), kuris žemės drebėjimo metu dalyvavo saugumo konferencijoje Lomboke, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad savo viešbučio numeryje 10 aukšte pajuto galingus smūgius.
„Sienos įskilo, buvo beveik neįmanoma atsistoti“, – sakė jis.
Anot nelaimių valdymo agentūros pareigūnų, Balio tarptautinio oro uosto terminalas taip pat buvo apgadintas, bet kilimo ir tūpimo takas nenukentėjo, taigi, skrydžiai buvo atnaujinti.
Indonezija priklauso vadinamajam Ramiojo vandenyno ugnies žiedui – tektoninių lūžių lankui, kuriame dažnai įvyksta žemės drebėjimų ir ugnikalnių išsiveržimų.
2004 metais itin galingas žemės drebėjimas Indijos vandenyne sukėlė milžinišką cunamį, daugelyje regiono šalių nusinešusį daugiau kaip 220 tūkst. žmonių gyvybių, tarp jų 168 tūkst. – Indonezijoje.
