Premjerė Inga Ruginienė tikina sieksianti, jog kitąmet pensijos būtų indeksuojamos sparčiau ir didėtų bent 12 procentų.
„Skaičiuojant pagal naujas prognozes, jei nieko nedarysime, (2026 metais – BNS) yra 8–9 proc. pensijų augimas. Bent jau 12 proc. tikrai turime turėti“, – po koalicijos partijų susitikimo Vyriausybėje žurnalistams antradienį sakė I. Ruginienė.
„Šiuo metu skaičiuojame (kiek kitąmet augtų pensijos – BNS), tikrai greitai pasakysime ir procentus. Dedu visas pastangas, kad indeksavimas būtų intensyvesnis jau nuo 2026 metų“, – pridūrė ji.
Anot I. Ruginienės, spartesnis pensijų indeksavimas būtų finansuojamas iš papildomų „Sodros“ pajamų, kurios šiemet galėtų siekti 800–900 mln. eurų.
Pasak jos, dalis šių lėšų būtų skirta pensijoms didinti, dalis nugultų į toliau, jos žodžiais, augantį „Sodros“ rezervą.
„Per šiuos metus (…) planuojama 800–900 mln. eurų. Bent šiandien tokios prognozės, tikiuosi, kad ir milijardą pasieksime. Akivaizdu, kad 2026 metais dalis tų pinigų nuguls į „Sodros“ rezervą, dalis – intensyvesniam pensijų indeksavimui“, – sakė ministrė pirmininkė.
„Kai baigsis metai, galėsime tiksliai pasakyti“, – pabrėžė ji.
Seimas po pateikimo yra priėmęs svarstyti prezidento Gitano Nausėdos siūlymą 20–75 proc. „Sodros“ biudžeto perviršio skirti papildomam senatvės pensijų indeksavimui.
Šalies vadovas yra sakęs, kad sparčiau didinti senatvės pensijas ir tuo pačiu pasirūpinti „Sodros“ atsargomis ateičiai leidžia ekonomikos augimas.
I. Ruginienė antradienį pakartojo, kad šis pasiūlymas užtikrins pensijų didinimą dar ne kitąmet, o tolimesnėje ateityje.
Premjerė ir anksčiau yra teigusi, jog pensijų indeksavimas bus spartinamas, o tam gali būti naudojamas „Sodros“ rezervas.
Dabar visas „Sodros“ rezervas skirtas pasiruošimui krizinėms situacijoms. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, dabar jis siekia apie 3,644 mlrd. eurų, o kitų metų kovą turėtų išaugti iki 4,396 mlrd. eurų.
Ministerijos skaičiavimais, dėl konservatyvių ekonomikos augimo prognozių šiemet papildomai į rezervą gali būti gauta 200–300 mln. eurų daugiau negu suplanuota, o ši viršplaninė dalis galėtų būti panaudota papildomam pensijų didinimui.






















Pensija susideda iš dviejų išmokų, tai kuri dalis tiek didės. Nekvaršinkit babūnėm galvos, o tai jos skaičiuoja nuo visos pensijos %, ir tada graužiasi jog valdžia melavo. Ten būna tokia formulė jog nekiekvienam pensininkui įkandama išspręsti
Kuris vyras nenori matyti Anykščiuos Ingos Ruginienės. Aš.
Jo ypac tiems kurie nedirbo ,europa reikalauja juk paskutinej vietoj ,kazkas sake kad kapitalizme mokama uz atlikta darba ,tad kodel kuris isdirbo 40metu gauna ta pati kuris nedirbo ,dorbo sau
Kvazimodai – viskas gerai tik mano vardu jus darot neteisinga isvada del infliacijos . Infliacija sukelia ne pati valiuta o jos mase apyvartoje / t.sk.ir algu augimas – sanaudos / . Ivedus eura pinigu mase padidejo automatiskai del iprocio prie didesniu sumu litais. Tuo pasinaudojo prekybininkai ir zaide kainu suoliais . Siulai grazinti LITA santykiu 1 LITAS – 2 eurai .
Su matematika smulkiam kaip ir Nausedai stojant i univerka is aritmetikos – 2 . Pagal smulku pensijos nuo 2005 metu pakilo 6,3 karto . Taip nera , be skaiciu atsakis pensininkas,kad dabar maistui reikia daugiau. taupyti . Skaiciuoti reikia ne pagal spekuliacini lito ir euro kursa ,o pagal valiutu perkamosios galios pariteta . Siandien eilinis turginis pasakis ,kad euras jau maziau uz lita .
Nusimeskime kaukes
PONAI !!!Jus pateikete Lito perkamaja galia 2005 metais ir prilyginote 2025. Jokio skirtumo ar litai, ar eurai. Litas visada buvo 3.45 euro ir niekada savarankiskas nebuvo. Nes pagal jusu isvada iseitu, jei kainos butu buvusios litais, jokios infliacijos nebutu buve, o atlyginimai ir pensijos siuolaikiniai 🙂
Su Litu butinuju prekiu ir paslaugu kainos nuo 2005 iki 2015 per 10 metu, kilo apie 1.6 karto.
Yra kita problema. Lietuva nuo 2018 metu nebeteikia BIG MAC oficialaus indekso. Kuris ukiskai labai paprastai leido paskaiciuoti pajamas bet kokiu metu pagal realia perkamaja galia. Nei bendroji infliacija nei nuolat tampomas butinuju prekiu ir paslaugu krepselis, realios daugumos zmoniu perkamosios galios neatspindi.
Pinigu pensijom yra – . Del prekiu kainu didinimo per paskutinius 3 metus pvm mokescio surinkta 1 milijardu 600 milijonu daugiau . PVM mokescio surenkama daugiau tiek kiek pakyla kainos . Valdziai kainu kilimas naudingas / itariu ,kad tai nusikalstamas valdzios susitarimas su =Maxima= / Kadangi teisingumo teismai liertuvoje NEVYKDO , tai valdzia savanoriskai 1 milijarda 600milijonu turi pravesti i SODROS biudzeta
O maksima jau kainas pakele.Su tokia infliacija ir milijardu svaistymu visokioms ,,gynyboms,, ir ukrainoms ,nepades jokie 12 %
Prekiu ir paslaugu kainu kilimas / infliacija / 2005 -2025 m, / – 120,5 nuosimciai Tai yra prekes ir paslaugos pabrango daugiau kaip 2 KARTUS . Pensijos 2021 – 2024m pakeltos 45 nuosimciais / iki 2020metu kildavo nejuntamai / Kad padengti pensiju atsilikima nuo prekiu ir paslaugu infliacijos reikia pensijas didinti 50 NUOSIMCIU .
dėl statistikos teisybės, kad visokie pusdurniai savaip neinterpretuotų skaičių, pateikiu oficialius statistinius skaičius Lietuvoje :
2005 ~ 394 litai (apie 114 eurų) (bendras vidurkis)
2024 ~ 605 eurų (bendras vidurkis)
Oficiali infliacija Lietuvoje :
2005 2,66 %
2006 3,74 %
2007 5,74 %
2008 10,93 %
2009 4,45 %
2010 1,32 %
2011 4,13 %
2012 3,09 %
2013 1,05 %
2014 0,10 %
2015 –0,88 % (defliacija)
2016 0,91 %
2017 3,72 %
2018 2,70 %
2019 2,33 %
2020 1,20 %
2021 4,68 %
2022 19,71 %
2023 9,12 %
2024 ~ 0,72 %
pensijos pakilo 530 procentų
kainos pakilo 224 procentų
pragyvenimo indeksas pakilo 2,366 karto
Nusimeskime kaukes
PONAI !!!Pagal butiniausiu prekiu ir paslaugu perkamaja galia, Bazine pensija nuo 2005 iki 2025 metu yra padidejusi 1.7 karto. Nepainioti butinuju prekiu ir paslaugu krepselio kainos didejima, su bendraja infliacija.
Kadangi butinuju prekiu ir paslaugu krepselio turinys pastoviai manipuliuojamas. Tiksliausiai PPP perkamaja bazines pensijos galia, butu ismatuoti BIG MAC indeksu. Tai elementariu BIG MAC Macdonalds pyrageliu kainomis. Tai viena is paprasciausiu ir gana tiksli matavimo priemoniu. Ir stai pilna Bazines pensijos dydzio dinamika pagal metus, isskaiciuota pagal BIG MAC indekso perkamaja galia. Trecias stulpelis.
Metai BigMac Pensija PPP
2005 ~5,50 Lt 200 Lt ~36
2006 ~5,90 Lt 232 Lt ~39
2007 ~6,50 Lt 266 Lt ~41
2008 ~7,50 Lt 316–360 Lt ~42–48
2009 ~7,50 Lt 360 Lt ~48
2010 ~7,50 Lt 360 Lt ~48
2011 ~7,90 Lt 360 Lt ~46
2012 ~8,20 Lt 360 Lt ~44
2013 ~8,50 Lt 360 Lt ~42
2014 ~8,90 Lt 360 Lt ~40
2015 ~2,80 € 105 € ~37
2016 ~3,00 € 112 € ~37
2017 ~3,10 € 120 € ~39
2018 ~3,20 € 152,92 € ~48
2019 3,50 € 165,83 € ~47
2020 3,65 € 177,35 € ~49
2021 3,90 € 198,29 € ~51
2022 4,55 € 222,80 € ~49
2023 5,00 € 246,21 € ~49
2024 4,90 € 269,77 € ~55
2025 4,90 € 298,45 € ~61
Nusimeskime kaukes
PONAI !!!O stai ponai BVP PPP vienam zmogui nuo 2005 metu. Tai yra BVP isskaiciuotas vienam zmogui pagal perkamaja galia. Kas rodo kad BVP Marijos zemeje augo daugiau nei 3 kartus nei socialiniai rodikliai. Tai rodo kad tam tikroje valstybeje,galimai apie trecdalis BVP sudaro seseline ekonomika?
2005 ~15 000
2006 ~16 600
2007 ~19 000
2008 ~21 000
2009 ~19 000
2010 ~20 000
2011 ~22 000
2012 ~23 500
2013 ~25 000
2014 ~26 500
2015 ~28 000
2016 ~30 000
2017 ~32 000
2018 ~34 500
2019 ~37 000
2020 ~37 500
2021 ~41 000
2022 ~44 000
2023 ~46 000
2024* ~48 000
vis tiek infliacija dar didesnė.
Kad pats tu neblogas idiotas.
Idiotai pakels mokesčius ir kainas.
Puiki zinia.