Į klausimus apie eismo nelaimių bylas, tirtas Panevėžio apygardos prokuratūroje, atsakė šios prokuratūros Apeliacinio skyriaus vyriausioji prokurorė Jolanta Činčikienė.
Į klausimus apie eismo nelaimių bylas, tirtas Panevėžio
apygardos prokuratūroje, atsakė šios prokuratūros Apeliacinio skyriaus vyriausioji
prokurorė Jolanta Činčikienė.
Ar daug bylų dėl eismo nelaimių keliuose išnagrinėta pirmąjį
pusmetį mūsų apygardoje?
– Tokios bylos, kaip ir beprasmės aukų žūtys keliuose,
prokurorus verčia nerimauti ir analizuoti teismuose išnagrinėtas eismo
taisyklių pažeidimų bylas ir vertinti pažeidėjams taikomos baudžiamosios
atsakomybės rezultatus.
Per šių metų pirmąjį pusmetį Panevėžio apygardos
teritorijoje esančių apylinkių prokurorams teko dalyvauti 83, pernai per visus
metus – 128 eismo saugumo pažeidėjų baudžiamosiose bylose. Per pirmąjį
pusmetį jau teko nagrinėti net 13 bylų, kuriose žuvo žmonės (pernai per
metus – 22).
kaltininkas patenka į teisiamųjų suolą, neapseina be nukentėjusio asmens
sveikatos sutrikdymo arba net skaudžios netekties. Ar visada tinkamo atpildo
sulaukia kaltininkai?
– Teismai, išnagrinėję prokurorų perduotas eismo saugumo
pažeidėjų bylas, per šių metų pirmąjį pusmetį 25 nuteistiesiems skyrė laisvės
atėmimo bausmes (pernai per metus – 37): septyniose bylose (pernai –
9) nuteistiesiems paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, kitose 18 bylų
bausmių vykdymas buvo atidėtas.
Trylikoje bylų, kuriose žuvo žmonės, avarijų kaltininkams
paskirtos nuo trejų iki septynerių metų laisvės atėmimo bausmės. Tačiau tik
dviem jų paskirtas laisvės atėmimo bausmes teks atlikti pataisos namuose,
kitiems bausmių vykdymas atidėtas, nuteistiesiems paskirto baudžiamojo poveikio
priemonės.
Griežčiausių – šešerių ir septynerių metų laisvės atėmimo
bausmių sulaukė teisiamieji, vairavę automobilius neblaivūs. Šešiose bylose,
kai žmonės žuvo dėl neblaivaus vairuotojo kaltės, paskirtos nuo ketverių iki
septynerių metų laisvės atėmimo bausmės, tačiau tik dviejų žūčių kaltininkai
neteko laisvės. Vienas kaltininkas, nors ir susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu,
prokurorams nesutikus, neišvengė baudžiamosios atsakomybės ir buvo nuteistas.
atsižvelgia teismai?
-Visose baudžiamosiose bylose apygardos apylinkių
prokuratūrų prokurorų pasiūlyta nusikalstamų veikų kvalifikacija buvo teisinga.
Tačiau ne visose teismų nagrinėtose baudžiamosiose bylose buvo paskirtos
prokurorų siūlytos arba artimos joms pagal rūšį ir dydį bausmės.
Principinga prokurorų pozicija eismo saugumo pažeidėjų
bylose, kaip rodo teisinė praktika, gali nulemti nuteistajam skiriamą bausmę.
Prokurorams nederėtų nuolaidžiauti, atsisakyti savo pozicijos gynimo ir
apeliacinių skundų rašymo, kai teismas bausmės vykdymą atideda. Ypač eismo
saugumo bylose, kuriose nusikaltimą yra padaręs neblaivus ar apsvaigęs nuo
narkotinių medžiagų vairuotojas. Griežtesnės prokurorų pozicijos ne tik siūlant
bausmes, bet ir taikant baudžiamojo poveikio priemones dar kartais pasigendama.
galima pateikti nemaža geros praktikos pavyzdžių, kai prokurorai, rašydami
apeliacinius skundus, gina valstybės kaltintojo poziciją ir pasiekia, kad
kaltininkui būtų paskirta įstatymo numatyta bausmė.
Sausio mėnesį „Ford Mondeo“ vairavęs neblaivus asmuo,
stabdomas pareigūnų, netoli Dusetų nuvažiavo nuo kelio, automobilis apvirto,
žuvo jo keleivė. Byla buvo nutraukta kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui
susitaikius. Dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo parašytas prokurorų
skundas buvo patenkintas, apylinkės teismo nuosprendis panaikintas.
Nusikalstamą veiką padaręs asmuo pripažintas kaltu, jam paskirta penkerių metų
laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas trejiems metams, taip pat
uždrausta trejus metus vairuoti transporto priemonę.
Prokurorų prašymu apeliacinės instancijos teismas paskyrė
baudžiamojo poveikio priemonę nuteistajam, kuris buvo partrenkęs žmogų
Panevėžio miesto pėsčiųjų perėjoje. Jam uždrausta trejus metus vairuoti
transporto priemones.
Kitas apeliacinis skundas parašytas dėl to, kad neblaiviam
biržiečiui, pėsčiųjų perėjoje patrenkusiam vyresnio amžiaus moterį, prokuroro
pasiūlytos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas. Ar
teks automobilį vairavusiam neblaiviam ir žmogų sužalojusiam biržiečiui laisvės
atėmimo bausmę atlikti kolonijoje, paaiškės sulaukus apeliacinės instancijos
teismo sprendimo.
vien apeliacinės instancijos teisme…
tinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo savo nuomonę tenka ginti ne tik
apeliacinės instancijos teisme, bet ir teikiant skundus aukščiausiajai
instancijai, kai manome, kad be reikalo buvo atidėtas bausmės vykdymas.
Šiuo metu prokurorai, nesutikdami su apeliacinės instancijos
teismo nuosprendžiu, ruošia kasacinį skundą. Aukščiausiojo Teismo prašysime, kad
kelių transporto eismo saugumo taisykles šiurkščiai pažeidusiam – palikusiam
nukentėjusį asmenį be pagalbos ir pasišalinusiam iš įvykio vietos pažeidėjui
būtų paliktas galioti Rokiškio apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo jam
paskirtą laisvės atėmimo bausmę tektų atlikti atviroje kolonijoje.
baudžiamojo poveikio priemonės, ar jos taikomos?
– Baudžiamojo poveikio priemonės, ypač asmenims, kuriems
paskirtos laisvės atėmimo bausmės, skiriamos pernelyg retai. Juoba, kad ir
valstybės kaltintojai, reikalaudami skirti laisvės atėmimo bausmes, neprašo
taikyti nuteistiesiems ir baudžiamojo poveikio priemones.
Įstatymas numato net keletą baudžiamojo poveikio priemonių,
tarp jų yra uždraudimas vairuoti transporto priemonę, turtinės žalos
atlyginimas, nemokami darbai, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą
ir kt.
Teismo pareiga yra parinkti tokias baudžiamojo poveikio
priemones, kurios užtikrintų ne tik nukentėjusiojo pažeistų interesų atkūrimą,
bet ir nuteistojo nubaudimą, skatintų nuteistąjį ir ateityje laikytis įstatymų.
Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas pasitarnautų ir
visos visuomenės, visų mūsų saugumui, nes asmuo, kuris, ypač būdamas neblaivus,
šiurkščiai pažeidžia kelių transporto eismo taisykles, net ir pėsčiųjų perėjoje
gali sužaloti žmogų ar atimti gyvybę, kelia pavojų kiekvienam mūsų.
„Per savaitę keliuose žuvo 22, sužaloti 113 žmonių“ –
tokie ir panašūs pranešimai apie nelaimingus įvykius keliuose patvirtina, kad
ši tema mūsų šalies gyvenime vis dar tebėra aktuali.
Tą patį teigia ir prokuratūros veiklos duomenys apie
apygardos teritorijoje esančių apylinkių prokurorų perduotas nagrinėti teismui
baudžiamąsias bylas dėl kelių transporto eismo saugumo pažeidimų : pernai per 9
mėnesius buvo perduotos nagrinėti teismui 107, šiemet per tą patį
laikotarpį – 128 baudžiamosios bylos.
Apygardos ir apylinkių prokuratūrų vadovai analizuoja
avarijų kaltininkų išnagrinėtų bylų rezultatus, skiria didelį dėmesį bylų dėl
nusikaltimų eismo saugumui tyrimui. Tokių bylų tyrimo trukmė, pasitaikantys
trūkumai ir problemos kartu su policijos pareigūnais aptariami koordinaciniuose
pasitarimuose. Prokurorai deda daug pastangų, kad tokie ikiteisminiai tyrimai
būtų atliekami kuo sparčiau ir bylos pasiektų teismą kaip galima per trumpesnį
laiką, o avarijų kaltininkai sulauktų įstatymų numatytos bausmės. Savo
principingos pozicijos apgynimui prokurorai turi galimybę pasinaudoti visomis
įstatymų suteiktomis teisėmis.
Panevėžio apygardos prokuratūros atstovė spaudai Vida
Bielskytė,
