Intriga rinkimų kovoje į Seimą stiprėja. Per pirmą ketvirtį smuktelėjus socialdemokratų ir „darbiečių” reitingams, išaugo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos palaikymas ir šiek tiek pakilo konservatorių reitingas. Tokias išvadas atskleidžia rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai” rinkėjų, kurie jau yra apsisprendę dalyvauti Seimo rinkimuose, duomenų analizė.
„Atsirado naujų žaidėjų, labai krinta senieji. Kai kurių partijų, ypač Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), lyderiai pasikeitė, vyksta vidinės kovos. Priešrinkiminė situacija yra įtempta ir įtampa auga, plius apipinta įvairiais skandalais dėl neskaidrumo, sprendimų priėmimo ir panašiai. Situacija yra įdomi, ir manau, kad bus dar įdomesnė toliau vystantis kovai”, – naujienų agentūrai ELTA sakė politologė prof. dr. Jūratė Novagrockienė.
Jeigu rinkimai į Seimą vyktų jau artimiausią sekmadienį, į Seimą patektų ir į tolesnį koalicijos formavimo etapą stotų septynios partijos. Naujienų agentūros ELTA užsakymu kompanijos „Baltijos tyrimai” balandžio 1-11 dienomis atliktos apklausos duomenimis, daugiausia balsų tokiu atveju surinktų socialdemokratai, už kuriuos ketino balsuoti 25 proc. apsisprendusiųjų dalyvauti rinkimuose.
Antrieji liktų liberalai su 15 proc. balsų, paskui konservatoriai – 14 proc., Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 12 proc., „darbiečiai” – 9 proc., „tvarkiečiai” – 8 proc. bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 5 proc. palaikymu.
Kitas partijas palaikytų tik po kelis procentus ketinančių dalyvauti rinkimuose, o 7 proc., nors ir ketina dalyvauti rinkimuose, bet dar neapsisprendė, už kurią partiją balsuoti.
„Apsisprendusių rinkėjų pasiskirstymas, už ką jie balsuotų dar nerodo, kad 100 proc. jie tikrai taip darytų, juo labiau kad matyti, jog reitingai, nors ir nelabai stipriai, bet vis tik svyruoja”, – teigė J. Novagrockienė.
Politologė pažymi, kad nors Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Liberalų sąjūdis ir TS-LKD turi santykinai stabilų elektorato branduolį, ir čia galimi poslinkiai.
„Labai krinta socialdemokratų įdirbis. (…) Jie yra vedančioji partija koalicijoje, o visos jos nesėkmės paskui atsispindi balsavime už juos. Jie turėtų kažkaip stengtis bent jau geriau atrodyti, nes klaidų daro vieną po kitos. Labai ištransliuotas paskutinis jų iniciuotas siūlymas dėl Baudžiamojo kodekso pataisų… Visa tai daro labai blogą paslaugą patiems socialdemokratams”, – pažymėjo J. Novagrockienė.
Lyginant su šių metų sausio mėnesį vykusia apklausa, per pastaruosius 3 mėnesius nuo 33,6 proc. iki 25,4 proc. – 8 procentiniais punktais – sumažėjo potencialių rinkėjų, kurie per būsimus Seimo rinkimus ketina balsuoti už Lietuvos socialdemokratų partiją. Nuo 11,9 proc. iki 8,8 proc. – 3 procentiniais punktais – per šį laikotarpį krito Darbo partijos palaikymas.
Politologė piešė niūrią Darbo partijos ir partijos Tvarka ir teisingumas likimą.
„Visai įmanoma, kad jos gali iš viso išnykti iš politinės arenos, galbūt dar ne per šituos rinkimus, bet perspektyva jų nėra tokia daug žadanti”, – sakė J. Novagrockienė.
Darbo partijai, pasak politologės, koją kiša ne tik Viktoro Uspaskicho pasitraukimas iš lyderio pozicijų, bet ir vidiniai nestabilumai, o Tvarkos ir teisingumo atveju, J. Novagrockienės vertinimu, klaida buvo savu laiku Rolandui Paksui neužleisti lyderio pozicijos Valentinui Mazuroniui.
„Dabar – pasityčiojimas iš Lietuvos siūlant į vidaus reikalų ministrus Povilą Gylį, kuris atviru tekstu „violetinėje revoliucijoje” sakė, kad reikia sugriauti visą teisėtvarkos sistemą. Žmonės, kurie nors kažkiek užjaučia ar prijaučia tai politinei partijai, bet vis tik mąsto, kas vyksta, manau, gali nusigręžti, gali nusigręžti labai daug rinkėjų”, – sakė J. Novagrockienė.
Politologės vertinimu, šias politines jėgas galbūt galėtų išgelbėti susijungimas.
„Jų rinkėjas nėra toks nepanašus. Galbūt pasaulėžiūros, tam tikrų vertybių prasme, jie ir skiriasi, nes Tvarka ir teisingumas turi daugiau dešinumo, radikalumo, Darbo partija – daugiau kairumo, bet kad ir kaip būtų, juos vienija tai, kad jų rinkėjas yra mažesnių pajamų, galbūt šiek tiek mažiau išsilavinęs, gyvena rajone. Jeigu jie surastų sąlyčio taškų, ir jeigu ne Paksas būtų lyderis, jie turėtų kažkokių galimybių. Nes R. Paksas jau yra nueinantis politikas, tik jis pats dar to, matyt, nesupranta”, – konstatavo J. Novagrockienė.
Pastarąjį ketvirtį, nuo sausio mėnesio, 7 procentiniais punktais – nuo 4,8 proc. iki 12,3 proc. padidėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) palaikymas tarp jau apsisprendusių rinkimuose dalyvauti žmonių.
Šią partiją, kurios rinkėjų dalis per pastaruosius 3 mėnesius padidėjo daugiau nei dvigubai, politologė vadino „juoduoju arkliuku”, kuris yra kaip ir neaiškus, bet lyg ir skleidžiantis geras vertybes.
„Per mūsų rinkimus yra būdingas bruožas, kad rinkėjas nori rinktis kažkokį naują, mažiau žinomą, nenusibodusį ir lyg ne tokį „nuodėmingą” žaidėją. Tai LVŽS gali susirinkti nuo tradicinių partijų nubyrėjusius balsus ir, jei ves tvarkingai rinkimų kampaniją, gauti daugiau nei rodo dabartiniai reitingai”, – prognozavo J. Novagrockienė.
Tuo tarpu Liberalų sąjūdžiui, kurio reitingas tarp rinkimuose dalyvauti apsisprendusių rinkėjų per pirmą šių metų ketvirtį beveik nepakito ir siekė apie 15 proc., pasak politologės, labai svarbu išlaikyti tapatybę.
„Nes visi, kurie balsuoja už liberalus, yra labiau liberalių, daugiau dešinių pažiūrų žmonės. Jeigu jie bent išsiduos, kad jie galbūt gali išduoti savo liberalizmo idealus ir eiti su socialdemokratais į koaliciją po rinkimų, tai tas jiems tikrai nepadės”, – sakė J. Novagrockienė.
Kita vertus, pasak politologės, pati TS-LKD, kurios apsisprendusių rinkėjų dalis padidėjo 2 procentiniais punktais – nuo 11,5 proc. iki 13,8 proc., žaisdami jaunimo korta, padeda patiems liberalams, bet sukelia nepasitenkinimą tarp kitų senesnių partijos narių ir rėmėjų, kuriems kelia klausimų Gabrieliaus Landsbergio tapimo lyderiu faktas.
„Bus labai svarbu, kaip jie sugebės kovoti ne už tuos apsisprendusius, bet už tuos 32 proc., kurie yra neapsisprendę”, – sakė J. Novagrockienė.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), nors pastarojo mėnesio duomenimis, surinktų tik 4,7 proc. balsų, vis dėlto, politologės manymu, pateks į Seimą.
„LLRA visada praeina 5 proc. Nors ta apklausa ir reprezentatyvi, bet ji nėra orientuota lokaliai į rajonus, kur gyvena dauguma lenkų kilmės gyventojų. Manau, kad jie praeis ir turės kažkiek balsų parlamente. O Artūro Zuoko „Laisvės sąjunga”, jei laimės vieną kitą vietą vienmandatėse, tai gerai, o šiaip nemanau, kad jie pasieks 5 proc. barjerą”, – sakė J. Novagrockienė.
Balandžio pradžioje vykusi apklausa parodė, kad beveik pusė – 47 proc. -18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų ketina dalyvauti Seimo rinkimuose, jei jie vyktų artimiausią sekmadienį, penktadalis – 21 proc. – nurodė, kad neketina dalyvauti rinkimuose, o trečdalis – 32 proc. apklaustų gyventojų – kol kas nėra apsisprendę, ar dalyvautų Seimo rinkimuose arba neatsakė į šį klausimą.
Ketinančių dalyvauti Seimo rinkimuose suaugusių šalies gyventojų dalis kol kas lieka stabili: sausio-vasario mėnesiais tokių buvo 46 proc., o kovo-balandžio mėnesiais – 47 proc. respondentų.
Visų respondentų, tiek pareiškusių, kad eis, tiek kad neis balsuoti ar neapsisprendusių dėl rinkimų grupėje, penktadalis – 20 proc. 18 metų ir vyresnių šalies gyventojų – balsuotų už Lietuvos socialdemokratų partiją. Antroje vietoje būtų Liberalų sąjūdis, kurį palaiko 13 proc. apklaustų gyventojų.
Kiek mažesnį – 11 proc. – šalies gyventojų palaikymą turi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir 10 proc. – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, o dar 3 partijos turi apie 5 procentų ar kiek didesnį palaikymą – tai Darbo partija (7 proc.), partija Tvarka ir teisingumas (6 proc.) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija (4 proc.).
Kitos dvi partijos turi mažesnį palaikymą – už Lietuvos laisvės sąjungą (liberalus) ketino balsuoti beveik 3 proc. suaugusių šalies gyventojų, o už Lietuvos žaliųjų partiją – 2 proc.
Ketvirtadalis (25 proc.) respondentų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.
