Troškūnų girininkijos girininkas Audrius Kusta nelinkęs atskleisti, kaip arboretume bus įamžintas Lietuvos nepriklausomybės šimtmetis ir Anykščių urėdijos 60–metis.Autoriaus nuotr.
Taip mano Anykščių urėdijos urėdas Sigitas Kinderis, kuriam su urėdijos specialistais prieš 11 metų ir kilo mintis Troškūnų girininkijoje įkurti arboretumą. Dviejų su puse hektaro plote medžiai sodinami kaip parkas, o mažesnioji dalis yra kolekcinė, kurioje sodinami retesni ir įdomesnių formų augalai bei rododendrynas. „Arboretumą, kurį puošia su mišku susijusios medžio skulptūros, aplankė dešimtys tūkstančių žmonių, tarp jų daug moksleivių“, – sakė Troškūnų girininkijos girininkas Audrius Kusta.
Ne kiekvienam girdėtas žodis arboretumas yra kilęs iš lotyniško žodžio „arbor”, reiškiančio medį. Tai žemės sklypas, kuriame mokslo, pažintinės rekreacijos ir kitais tikslais kaupiami, tiriami ir eksponuojami vietiniai ir introdukuoti sumedėję augalai. Pasaulyje yra labai garsių arboretumų, tačiau Lietuvoje jų yra vos keletas ir vienas jų 2005 pradėtas kurti ir sėkmingai funkcionuoja Troškūnų girininkijoje.
Nuo Anykščių privažiavus Troškūnus ir pasukus į kairę, įspūdinga jau į amžinybę išėjusio garsaus tautodailininko Jono Tvardausko skulptūra rodo kurlink važiuoti į arboretumą. Beje, vos skulptūrinę rodyklę sukūrus, joje paukščiukus išperėjo ir užaugino musinukė…
Pasak Anykščių urėdijos urėdo S. Kinderio, prie miško prisišliejusi laukymė arboretumui buvo pasirinkta neatsitiktinai. “Istoriniame 1926 metais statytame ir menkai tepakitusiame Troškūnų girininkijos pastate jau veikė muziejus, kuriame eksponuojama daug senų miškininkų dokumentų, nuotraukų, yra paukščių ir gyvūnų iškamšų, – pastebėjo urėdas. – Šalia girininkijos veikia turtingas augmenija pažintinis takas, prie kurio auga 500 metų amžiaus ąžuolas ir gerokai per 30 metrų aukščio eglė. Arboretumą 2,5 hektaro plote suprojektavo Vilniaus universiteto Botanikos sodo direktorius dendrologas dr. Audrius Skridaila. Pirmuosius darbus arboretume atliko tuometinis miškui atsidavęs girininkas Algimantas Meškauskas. Pradėtus darbus su entuziazmu tęsią jį į pensiją išleidęs girininkas Audrius Kusta. Augalus mums dovanojo anykštėnai. Antai, bene vertingiausią kolekcijoje svyruoklinį kadagį “horstmann” padovanojo verslininkas Dalius Žygas. Arboretumą sudaro parkas ir dekoratyviniai augalai.Šiuo metu sukaupta 135 augalų rūšys, tačiau kolekcija nuolat praturtinama naujais medeliais. Artimiausiu metu kolekciniame sklype planuojame pasodinti 350 medžių bei krūmų rūšių ir jų formų”.
Į arboretumo parką žvyruotu takeliu įeiname pro talentingo drožėjo Algimanto Sakalausko sukurtus vartus. Medžio skulptūros tikslingai “išbarstytos” tarp medžių ir jų grupių lydi pasivaikščiojimą po parką. Eglės, klevai, ąžuolai, atrodo tokie įprasti, kasdieniai miško gyventojai, bet verčia į juos įsižiūrėti atidžiau ir pamatyti skirtumus tarp to pačio pavadinimo, tačiau skirtingų medžių. Orientuotis padeda lentelės su lietuviškais ir lotyniškais pavadinimais. O skulptūros nepakartojamos, sukurtos Anykščių urėdijos aštuoniasdešimtmečio proga vykusio tarptautinio medžio drožėjų simpoziumo dienomis 2008 – ųjų vasarą, pasipildžiusios pernai. Visos – gamtos tema, kai kurios net už šalia augančius medelius didesnės. Antai, Valentas Survila iš Niūronių dovanojo „Vandenį“, troškūnietis Žilvinas Kriaučiūnas išdrožė „Gyvatyną“. Antanas Laskauskas iš Kalvarijos „Šernynėje“ šernus įamžino, mat šis žvėris yra ir šalimais esančio miesto – Troškūnų herbe. Iškalbingas prieniškio A. Sakalausko krėslas su užrašu „Nemušk žalčio, saulė verks“. Petro Romaniuk iš Ukrainos įamžino iškeltomis rankomis lietaus prašančią merginą, o vienintelė simpoziume dalyvavusi moteris Vanda Umbrasienė iš Elektrėnų ąžuole įprasmino vėją… 
Kolekcinė arboretumo dalis prigludusi prie girininkijos. Kol grožėjausi keistų, nematytų formų paprastosiomis eglėmis, raudonas uogas svarinančiais putinais, vėloką rudenį dar žydinčiomis krūminėmis sidabražolėmis bei rododendrynu, kuriame šiuos augalus kiekvieną pavasarį sodina ir Vilniaus sambūrio anykštėnai, kur buvęs nebuvęs prisistatė ir girininkas A. Kusta.
Apie kiekvieną augalą jis galėjo pasakoti ir pasakoti. Mat skirtingais būdais į arboretumą jie atkeliavę – pirkti, dovanoti. Sužinojau ir neįprastų eglių paslaptį – jas taip augti priverčia dendrologai, o paskui jos išugdytas savybes paveldi.
Girininkas džiaugėsi į arboretumą plūstančiais turistais ir poilsiautojais arba šiaip smalsuoliais, net iš užsienio užsukančiais. „Ypač gerai arboretume jaučiasi vaikai. Jie ne tik susipažįsta su augalais, bet ir turi progą pašėlioti parke”, – sakė A. Kusta neslėpdamas, kad arboretumas reikalauja kruopščios kasdieninės priežiūros ir dėmesio.
Paklaustas apie arboretumo ateities viziją, girininkas paslaptingai prityla. Nesu linkęs planų atskleisti, tačiau jų yra, – prasitarė. – Juk 2018-ieji čia pat. Tai Lietuvos nepriklausomybės šimtmetis, Anykščių urėdijos 60–metis. Pamatysite…”.
Troškūnų girininkijos girininkas Audrius Kusta nelinkęs atskleisti, kaip arboretume bus įamžintas Lietuvos nepriklausomybės šimtmetis ir Anykščių urėdijos 60–metis.
Autoriaus nuotr.
