Šiandien, šeštadienį, prie Anykščių kultūros centro veikiančioje mažojoje knygų mugėje galima įsigyti atsiminimų knygą „Aldutė“ apie mokytoją ir politikę Aldoną Daugilytę.
Knygos leidimo Anykščių rajono kultūros taryba nusprenė neremti, tačiau jos iniciatorė muziejininkė Alma Ambraškaitė rankų nenuleido, reikiamas lėšas suaukojo žmonės.
160 puslapių knygą, kurioje patalpinti A.Daugilytę pažinojusių žmonių atsiminimai bei sudėta apie 70 nuotraukų sudarė A.Ambraškaitė ir Dalia Repečkaitė. Knygos apipavidalintoja dailininkė Loreta Uzdraitė.
Knygą 200 egzempliorių tiražu išleis leidykla – spaustuvė „Utenos indra“.
Pasak A.Ambraškaitės Kultūros tarybos atsisakymas remti knygos apie A.Daugilytę leidybą turėjo ir privalumų – atsiminimų rinkinys buvo papildytas naujais tekstais ir iliustracijomis.
A.Daugilytė (1942-2017 m.) 1970-2007 metais dirbo Anykščių miesto ir rajono mokyklų pradinių klasių bei tikybos mokytoja. 20 metų – nuo 1995 iki 2015-ųjų ji buvo Anykščių rajono savivaldybės tarybos nare. A. Daugilytė buvo Anykščių Šv. Mato parapijos pirmosios tarybos, suburtos klebono Alberto Talačkos, narė, Debeikiečių bendrijos pirmininkė, Anykščių rajono Vietos veiklos grupės narė, Lietuvos katalikiškų mokyklų pedagogų asociacijos narė, tarptautinės organizacijos „Krikščioniško gyvenimo bendruomenės” narė.
Labai mylėjau mokytoja, ir džiaugiausi kaip išgirdau kad bus išleista knyga, bet ja issigyjusi labai nusivyliau, kas ja sudarinejo galėjo labiau paieškoti informacijos, zmoniu kurie tikrai ja pažinojo, cia toks jausmas nuėjo i savivaldybe ir apklausė. Ir tuščias kalbas uz rase.
Tai Vienuolio muziejus neparėmė knygos leidimo.Ir atrodo keistai dvi moterys atskirai nuo muziejinikų kur prie puodelių ir sausainių ir kažkokius briedus šnekantis vaikšto,kažkas klaikaus.
Landsbergiuko pasakas parėmė keliais tūkstančiais
Kad pasakos tikrai geros,pamokancios.Parasykite tamsta,gal parems.Didžiausios sėkmės
Kultūros taryba paramos fondo neturi ir knygų leidybos neremia. Jei suteikta tik patariamoji funkcija pareikšti nuomonę, kurios aukščiau dažniausiai nepaisoma. Paramos neskyrė savivaldybės administracija, rajono taryba. Cha. Nors A. Daugilytė du dešimtmečius darbavosi rajono taryboje, bet išrinktieji deramos pagarbos jai neparodė. Keista, kad taip nuvertinami rajonui nuoširdžiai dešimtmečius dirbę žmonės. Liūdna, kad tokia tampa mūsų visuomenė, kad tokie išrinktieji…
Dar ir kaip remia!
Gaila
Pastabėlei- tamsta esi durnas ir nusišneki. Pagal tave jei žmogus dirba biudžetinėje įstaigoje, tai už savo pinigus turi leisti knygas. O kultūros taryba pinigėlius skirsto kam pakliūva, nežiūri į žmogų kam jis atstovauja, vienus projektus remia, kitus-ne. Jei nežinai padėties, tai nerašinėk niekų, sėdėk rūrą suraukęs.
dėl ko čia toks triukšmas kaip vištydėje vištai kiaušinį sudėjus? Ar dėl to pačio jausmo, kad užpakalį kiaušinis draskė, kol į guštą buvo išdėtas? Kokios čia aistros verda apie ne esamą organą- Kultūros tarybą? Ar kas gali pateikti kažkokius faktus kur ji veikia, kas ją patvirtino, kokie jos veiklos nuostatai ar įgaliojimai jai suteikti ir pan. Kaip galma apie kažką rašyti ko realiai savivaldybėje nėra ir dėl to kelti aistras?
Gaila, kad tokių knygų apie garbius, nusipelniusius anykštėnus leidimo neremia rajono savivaldybė. Remiami kažkokie kvaili festivaliai, nežinia kam reikalingi ir kam naudingi renginiai, visokie Velnio akmens festivaliai, o knygų leidybai pinigų neskiriama. Šaunuoliai, kurie šią knygą sumąstė ir išleido. O pavydoliai tegu pavydi ir rašo nesąmoningus komentarus.
Pagal Tamsta biudžėtinėje įstaigos literatūros skyriaus dirbančiai už tiesioginį darbą dar savivaldybė paramą turi skirti? Ar ne per daug buvo įpratę visais darbo resusrsais naudodamiesi dar ir asmeninęs naudos siekti iš visokių išleidžiamų knygučių platinimo, parduodant be pinigų priėmimo kvitų ar tai bibliotekoje tai darbo vietoje ar gatvėje renginių metu. Kaip ten su asmenų pajaų deklaravimų už parduodamas knygas ar viskas skaidru pas biudžetininkus? Juk neuždraudė darbe užsiimti knygos sudarymo veikla nei savivaldybė nei tiesioginis biudžetinės įstaigos vadovas, tai kokių čia musmirių ieškote, kai iš tų pačių, Tamstos minimų festivalių lankytojų dar ir jums reikalingos infrastruktūtos išlaikymui pajamų gaunate.
Klausimas čia l.e.pareigas..
Dabar vos ne kiekvienas rašo knygas, tik ne kiekvieną knygą skaito.
Ar parasiai nors viena knyga,tik apie putinizma puikiai rasineji.
Gerai,kad imasi kazkas iniciatyvos,ir daro,pagerbiant sviesios atminties zmogu.
Knygas sudaryti ir išleisti dabar gali kiekvienas norintis. Mano nuomone nėra čia būtinybės akcentuoti, kad kažkokia savivaldybės mero patariančioji Kultūros taryba nepritarė kažkieno teiktai paraiškai dėl knygos išleidimo dalinio finasavimo. Reikia nebūti akliems ir įvardinti tai, kad knygos sudarytoja dirba biudžetinėje įstaigoje ir knygos parengimo leidybai darbus atliko ne asmenine sąskaita, o naudodamasi darbovietės resursais ir darbo laiku. Ar muziejus ir jo laikinasis vadovas ar veiklų kuratorius gali tai paneigti?
Taip viską žinote.Na iš teksto matosi bjauri asmenybė esate.Negražu.Gal iš gero gyvenimo čia.
gyvenimo gerovę suiskuria kiekvienas pagal savo gebėjimus ir supratimą, o juodas pavydas -tai nuodėmė katalikų bendruomenės nariui ir neetiškas pojūčių reiškimas iš bedievio asmens, siekiant pikto kitam ar naudos sau. Susimąstykite!
Tai apie tikėjimą tikintis nepamokslauja.
Tokiems kaip jūs niekas neprivalo atsiskaityti .
Uz tai turbut knygos leidimo ir nereme Anyksciu raj. kulturos taryba…
Teko susidurti ir pažinti. Reto bjaurumo arši senmergė! Nedetalizuosiu. Tegu ilsisi kapų žemėje…
O pats dazno retumo senbernis…
Turejo daug pykcio ir neapykantos talentingiems, buvo tikra megzta berete.
Daug kas gavo ir vyriausybinius apdovanojimus,o daliai mokinių buvo monstras,na, visokių buvo tų mokytojų, mirę jie ir Dievulis jiems teisėjas.
Buvo pati pavyzdingiausia pionieriu vadove J. Biliuno vid. m.
Daug kas buvo.Daug kas yra.Daug kas bus.