Sekmadienį Rokiškio rajone esančioje „Broniaus sodyboje“, kuri dvi dienas buvo tapusi jaukia renginio baze, nuleista „Senų motociklų“ šeštojo sąskrydžio vėliava. Jį organizavo Biržų senovinės technikos klubas „Ekipažas“ ir zanavykų kraštą garsinantis „Senųjų motociklų“ klubas.
Renginio organizatoriai džiaugėsi žiūrovų dėmesiui galėję pasiūlyti net 86 istorinius motociklus, kuriuos vairavo beveik pusantro šimto entuziastų iš Lietuvos ir Latvijos.
Įspūdinga senovinės technikos kolona pervažiavimuose Rokiškio ir Anykščių keliais nutįso net tris kilometrus, todėl netenka stebėtis, jog melsvu dūmeliu apgaubtose pakelėse nestigo žiūrovų, sveikinusių istorinės technikos gerbėjus. Sąskrydyje išvengta net menkiausių incidentų, už ką jo organizatoriai dėkingi koloną vedusiems policijos patruliams.
Dar daugiau žiūrovų unikaliais, istoriniais motociklais domėjosi susirinkę į centrinę Anykščių AntanoBaranausko aikštę, siauruko stotį ar Arklio muziejų, kur akį traukiančios technikos savininkai ne tik mielai atsakinėjo į besidominčiųjų klausimus, bet ir turėjo progą susipažinti su rajono ir miesto įžymybėmis.
Renginio dalyvius sveikino miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Blazarėnas, Latvijos istorinių motociklų klubo atstovas Janis Lacauniekas, beje, ir pats visą sąskrydžio 100 km maršrutą įveikęs 1974 m. laidos „Iž Planeta“ motociklu, ir kiti.
Renginio sėkmę lemia ne tik masiškumas, bet ir jo kokybė. Šia prasme „Senų motociklų“ sąskrydis – išskirtinis.
„Džiaugiamės, jog mūsų renginio kokybės kartelę pakėlė net keturių, unikalių ir retų istorinių DKW, dviejų NSU, septynių BMW, trijų K 750 ir kitų dėmesio vertų išskirtinių motociklų savininkai ir gabiausi antikvarinės technikos restauratoriai“, – kalbėjo vienas sąskrydžio organizatorių, biržiečių klubo „Ekipažas“ prezidentas Voldemaras Aišporas.
Daugiausia, kaip ir tikėtasi, sulaukta daugeliui dabartinių 60-ečių ir vyresnių mieliausius jaunystės prisiminimus keliančių įvairių modifikacijų čekiškų „Jawa“ motociklų, kurių sąskrydžio keliais riedėjo net 22. Tik trim mažiau buvo populiariųjų rusiškų IŽ, tačiau ne paskutiniųjų, o vienų iš pirmųjų jų modelių.
Neatsitiktinai autentiško, pagaminto iki 1965 m. motociklo prizą, kurį skiria vertinimo komisija, pasidalijo 1957 m. laidos IŽ 49 vairavęs Raimondas Žvinakevičius ir 1960 m. gamybos KMZ 750 savininkas Tomas Rakauskas, o tokiu pat įvertinimu tarp po 1965 m. pagamintų motociklų pažymėtas 1971 m. laidos „Jawa 360“ sąskrydžiui pateikęs Tadeušas Zdanovski.
Bene daugiausia simpatijų susilaukė žinomo antikvarinės technikos kolekcininko, Rinkuškių alaus daryklos vadovo Rimanto Čygo Lietuvoje jau įvertintas 1950 m. gamybos „IŽ‘as“, kurį Rimantas įsigijo prieš trejus metus ir kuris po restauracijos nuriedėjo tik 700 km.
Neseniai Estijoje vykusiame tarptautiniame antikvarinės technikos mylėtojų sąskrydyje, kur buvo eksponuojama 120 motociklų, dviratė biržiečio kolekcijos technika pagal restauracijos kokybę įvertinta trečiąja premija.
„Būčiau labai nustebęs, jei pirmosios vietos nebūtų laimėjęs estas, – šypsosi R. Čygas. – Antroji atiteko latviui, o trečioji – man“.
„Jei tave užvaldo istorinės technikos kolekcionavimo bacila – tai ilgam“, – tvirtina rokiškietis, 78-erių Narcizas Mikšys, į sąskrydį atvykęs su pilna įgula. Jam pritarė ir kraštiečiai Vladas Šeškus su sūnumi, Lina Šeškuvienė ir kiti.
Beje, Narcizui ir ketveriais metais vyresniam, vyriausiajam sąskrydžio dalyviui iš Šakių, 82-jų Algirdui Gicevičiai buvo patikėta pakelti sąskrydžio vėliavą.
A. Gicevičia šįkart „pasibalnojo“ 1972 m gamybos „Jawa 360“.
„100 km – vieni juokai, – šypsosi Algirdas, kurio vadinti senoliu neapsiverčia liežuvis. – Ir dabar per sezoną motociklu nuvažiuoju po 1000 ir daugiau kilometrų, o kiek jų sukarta jaunystės laikais, nesuskaičiuosi… Vėliau persėdau į automobilį ir važinėjau kasdien kur panorėjęs, nes benzinas buvo pigesnis už vandenį…“
Algirdą garsina ne nuvažiuoti kilometrai, o vaikams ir anūkams įskiepyta meilė istorinei technikai. Jo sūnus Aidas įkūrė garsų ne tik užnemunėje „Senųjų motociklų“ klubą ir sėkmingai jam vadovauja.
Ir į sąskrydį atvyko ne tik tėvas su sūnumi, bet ir Algirdo anūkai Liepa, Arvydas ir Juozas. Atvyko ne kaip žiūrovai, o vairuodami akį traukiančius, vienus seniausių ir retesnius motociklus. Liepa su tėvu Aidu vairavo 1938 metų gamybos originalius DKW SB 350, Arvydas – metais jaunesnį, bet dar įspūdingesnį ir galingesnį DKW SB 500, o Juozas, palaikydamas senelį, pirmenybę teikė originaliam 1961 m. laidos „Jawa 353“ motociklui.
Pasirinkti motociklą šios šeimos nariams, kurių pavardės – Gicevičiai – kiek skiriasi nuo šeimos galvos, pasirodo, nėra taip paprasta, nes jos garažuose – per 30 istorinių motociklų.
Liepa Gicevičiūtė, kartu su Rolandu Jakuboniu, vairavusiu BMW R35, pelnę stilingiausiųjų sąskrydžio dalyvių titulą, nebuvo vienintelė dailiosios lyties atstovė, tramdžiusi sunkų motociklą.
1986 m laidos BMW K100 su itin originalia, Olandijos „Hartmann“ dirbtuvėse pagaminta priekaba, vairavo kaunietė Vilma Valevičiūtė, kurią renginio organizatoriai kartu su „Jawa 360“ ir IŽ 49 vairavusiomis Stase Burkiene ir Gitana Veličkaite-Remeikiene apdovanojo originaliais „Moteris ir motociklas“ prizais.
Sąskrydžio rengėjų simpatijų prizas atiteko vieną seniausių, 1937 m. gamybos NSU 501 motociklą vairavusiam Romualdui Šalavijui. Tų pačių metų laidos BMW R35 atvairavęs Tautvydas Šalavijus apdovanotas kaip seniausiojo motociklo vairuotojas, o architektas iš Kauno Stanislovas Bartkevičius, vairavęs BMW R71, pelnė sąskrydžio debiutanto prizą.
Bene labiausiai suinteresuotų žiūrovų vertinamas geriausiojo restauratoriaus apdovanojimas, kurį šiemet išsivežė 1939 metų gamybos DKW NZ350 demonstravęs Valentinas Karalius, kuris, pasak kolegų, užsakymų tikrai nestokos…
Itin retas buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos 1957 metų laidos MZ BK350 motociklas, turintis dvitaktį opozitinį variklį, įvertintas puikiai restauruoto motociklo prizu. Jį į sąskrydį atvairavo Edvins Labeckis iš Latvijos.
Algimanto BRAZAIČIO nuotraukos
