Istorikas gyvenime labiausiai myli miegą

32-ejų Vilniaus universiteto lektorius Norbertas ČERNIAUSKAS, prieš porą metų apsigynęs daktaro disertaciją, kurios tema „Nedarbas Lietuvoje 1918 -1940 m.” gimė Utenoje, tačiau nuo 9 metų savo namais gali vadinti Trakinių kaimą Anykščių rajone. Gal sentimentai nuo vaikystės pažįstamai vietai, o gal profesinė „meilė“ istorijai lėmė, kad pašnekovas kasmet, jau dešimtų metų iš eilės, rengia tėvynę mylinčių žmonių sąskrydį „Trakinių partizanai“, išaugusį iš studentiškos patriotinių stovyklų idėjos. Prieš dvejus metus jis tapo VšĮ „Trakinių partizanai“ steigėju ir direktoriumi.

– Ką labiausiai vertinate draugystėje?
– Kaip ir daugelis – atsidavimą, atvirumą, supratingumą.
– Jūsų mėgstamiausi rašytojai?
– Vienareikšmiškai – poetai-žemininkai (Kazys Bradūnas, Juozas Kėkštas, Vytautas Mačernis, Henrikas Nagys) ir vienas iš jų, matyt, geriausias poetas, intelektualas ir kritikas kada tik kokį turėjome – Alfonsas Nyka-Niliūnas. Kiti geriausiais išlieka iki kito geresnio perskaityto autoriaus, tačiau Nykos-Niliūno Lietuvoje dar niekas nepralenkė. Iš anykštėnų raštijos atstovų labiausiai vertinu Konstantiną Sirvydą ir Antaną Baranauską – Lietuvos mastu tai itin ryškios žvaigždės, tačiau mylimiausias man – Juozas Tumas-Vaižgantas.
– Labiausiai įsimintinas grožinės literatūros personažas?
– Šiuo metu į galvą šauna ši trejukė: Jeanas Valjeanas (Žanas Valžanas) iš Hugo „Vagdienių”, Kristina iš Vinco Mykolaičio-Putino „Krizės“ ir Šerlokas Holmsas.
– Istorinė asmenybė, kuri jums imponuoja?
– Labai dėl skirtingų priežasčių imponuoja Ksaveras Povilas Bžostovskis, Laurynas Gucevičius, Vincas Kudirka, Jonas Žemaitis, Vaclovas Havelas, Stasys Lozoraitis, tačiau kažkaip suabsoliutinti nė vieno nenorėčiau.
– Ar realiame gyvenime teko sutikti žmonių, kuriuos galėtumėt pavadinti savo herojais?
– Šiandieniniai herojai yra tie, kurie puikiai išmano savo darbą ir be priekaištų, profesionaliai jį atlieka: nuo paprastų profesijų iki akademikų profesionalų, nuo paprasto bendravimo iki sudėtingų problemų sprendimų. Jei kalbėti apie Anykščius ir anykštėnus, manau, kad man labai daug davė ir įkvėpė Zenonas Mameniškis bei Prima Petrylienė.

Visą „Prusto klausimyną” skaitykite šeštadienio laikraštyje „Anykšta“