Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo darbuotojui, humanitarinių mokslų daktarui Tomui Baranauskui įteiktas Sūduvos Vyčių kryžius. Gintaro Skamaročiaus nuotr.
Vasario 23 dieną istorikas, Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas, anykštėnas, humanitarinių mokslų daktaras Tomas Baranauskas buvo įvertintas apdovanojimu Marijampoliečių bendrijos Sūduvai nusipelniusiems asmenims Sūduvos Vyčių kryžiumi.
Sūduvos Vyčių kryžiumi dr. Tomas Baranauskas apdovanotas už ilgametį Sūduvos istorijos tyrinėjimą, kultūros paveldo puoselėjimą ir sklaidą, jaunosios kartos prasmingą ugdymą.
„Maždaug nuo 2014 metų, kai Andriaus Bitaičio iš Joniškio iniciatyva išleidau nedidelį XIII amžiaus dokumentų rinkinį „Žiemgalos aktai“, o netrukus – ir „Sėlos aktus“, kurie apima ir šiaurinę Anykščių rajono dalį, pradėjau vis aiškiau suprasti, kad mūsų vaizdinyje apie XIII amžių yra tik Lietuvos valstybės branduolys su Mindaugo ir kitų Lietuvos valdovų istorijomis, o trūksta genčių, vėliau nemaža dalimi įsiliejusių į dabartinę Lietuvą ir jau XIII amžiuje glaudžiai susijusių su Lietuva.
Tai – sėliai, žiemgaliai ir kuršiai Lietuvos šiaurėje ir sūduviai pietvakariuose. Tų genčių istoriją liudija daugybė šaltinių, ir ji yra kitokia, nei Mindaugo Lietuvos, bet, deja, visai neranda vietos mūsų istorinėje atmintyje. Tai labai nuskurdina mūsų supratimą apie Viduramžių Lietuvą, ypač apie XIII amžių ir ankstesnius laikus“, – apie darbus, už kuriuos buvo įvertintas Sūduvos Vyčių kryžiumi, „Anykštai“ pasakojo dr. T. Baranauskas.
„Sūduviai (slavų šaltiniuose dar vadinami jotvingiais) yra seniausią istoriją turinti Lietuvos gentis, nes paminėti dar apie 150 metus Klaudijaus Ptolemajo „Geografijoje“ kaip sūdinai (po 24 metų galėsime švęsti sąlyginį Sūduvos 1900 metų jubiliejų, o Lietuvai tuo tarpu – tik kiek daugiau kaip 1000 metų). Tos aplinkybės bei vietos žmonių iniciatyvos vedė mane ir į Sūduvos istorijos tyrimus. Dalyvavau Sūduvai skirtose konferencijose, parengiau porą mokslinių straipsnių ir esu jos istorijai skirtos kolektyvinės monografijos „Melno taikos fenomenas – Sūduvos saugumo raida“ bendraautoris. Artimiausiu metu turėtų pasirodyti Algimanto Merkevičiaus sudaryta Sūduvos istorija, kurios Viduramžiams skirtą nemažą skyrių taip pat parašiau.
Galiu pasakyti, kad X–XIII amžiaus istorinės informacijos gausa Sūduva gali rimtai konkuruoti su pačia to meto Lietuva ir netgi ją kai kuriais atžvilgiais nukonkuruoti. Ir ta istorija Lietuvoje mažai žinoma, ignoruojama vadovėliuose. Džiugu, kad ja domimasi bent jau pačiame Sūduvos regione. Dėl to, manau, Marijampoliečių bendrija ir atkreipė dėmesį į mano tyrimus. Bet ta istorija turėtų būti svarbi visai Lietuvai“, – įsitikinęs dr. T. Baranauskas.
„Grįžtant prie Anykščių krašto, tai jam aktualiausia yra sėlių genties istorija. Apie ją žinome mažiausiai iš paminėtų Lietuvos genčių, bet dar daugiau tarsi nenorime žinoti. O juk būtent Sėloje dar 1218 metais buvo įkurta seniausia dalį dabartinės Lietuvos teritorijos apėmusi vyskupystė (jos centras vėliau persislinko į Žiemgalą). Apie tai liudija mano taip pat sudarytas dokumentų rinkinys „Sėlos ir Žiemgalos vyskupystės aktai“. Jo tęsinys – „Žiemgalos vyskupystės“ aktai, kurio antra dalis šiuo metu rengiama spaudai, parodys dramatišką šios vyskupystės panaikinimo 1251 metų istoriją ir „virtualų“ jos gyvavimą XIV amžiuje, kuomet dar kartais būdavo paskiriami tituliniai Žiemgalos vyskupai“, – būsimus darbus pristatė istorikas, Sūduvos Vyčių kryžiaus laureatas dr. T. Baranauskas.
Antroji Sūduvos Vyčių kryžiaus laureatė – Vyskupo Antano Baranausko fondo „Lietuvių namai“ Seinuose darbuotoja, kultūros puoselėtoja, projektų vadovė Dalia Astrauskienė, apdovanota už ilgametį lietuvių kultūros puoselėjimą Suvalkų krašte, Seinų lietuvių bendruomenės telkimą, kultūros ir bendruomenės projektų rengimą bei įgyvendinimą. Taip pat pagerbti ir tie, kurie atkakliai saugo etninę kultūrą.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
