Italų vaikai kalėdinių dovanų laukia ilgiau nei, pavyzdžiui, lietuviai. Geroji ragana Befana sausio 6 dieną ant šluotos skraidydama po visą Italiją dalina saldainius geriems vaikams ir anglies gabalus negeriems vaikams.
Estijoje kiekvieną gruodžio rytą Kalėdų senelio pagalbininkai atneša vaikams dovanų ir palieka jas jų šlepetėse.
Pietų Rumunijos miestuose tikima, jog Kalėdų išvakarėse kieme užkurtas laužas atneš turtus ir sveikatą namams.
Olandai Kalėdoms mėgsta valgyti Kerstol – vaisių duoną su saldžia migdolų pasta viduje.
Vengrai šv. Kalėdų neįsivaizduoja be saldumynų ir šokolado. Svarbu, kad tas šokoladas būtų ovalios formos ir įpakuotas į spalvingiausius popierėlius. Juos vengrai kabina vietoj žaisliukų ant eglučių.
Olandijoje labiausiai švenčiamas ne Kūčių vakaras, o gruodžio 5 d., kai Nikolasas su šventu Petru bei ponu Ruprechtu apdovanojo visus šalies vaikus. Kiekvienas iš Nikolaso gauna didžiulę šokoladinę savo vardo pirmąją raidę. Visą šv. Kalėdų laikotarpį žmonės ragauja prieskonius, valgo riešutus. Maistui renkasi Indonezijos patiekalus, ypač mėgsta vištieną su įvairiausiais padažais, troškinius su rūkyta dešra.
Prancūzai vaikai prie židinio išrikiuoja batus laukdami, kad Tėtis Kalėda pripildytų juos dovanų. Prancūzų šeimos prie šventinio stalo sėda tik grįžusios iš vidurnakčio mišių. Būtinas Kalėdų atributas prancūzų namuose – prakartėlė.
Ispanai, namus ir bažnyčias taip pat puošiantys prakartėlėmis, po vidurnakčio mišių išeina švęsti ir linksmintis į gatves. Dovanas ispanai vaikai gauna tik sausio šeštąją. Pasak legendos, sausio penktosios naktį namus aplanko išminčiai ir balkone ar kieme paliktus vaikų batukus pripildo dovanų.
Švedai, norvegai ir danai šventinio stalo neįsivaizduoja be ryžių pudingo su migdolais. Šios tautos tiki, kad radusiajam migdolą metai bus ypač geri. Skandinavijos vaikai laukia ne Kalėdų Senelio, o jo pasiuntinio – šmaikštaus elfo, kuris atneša dovanas. Norvegijoje Kūčių vakarą, lygiai penktą valandą, visoje šalyse skamba varpai. Švedijoje Kalėdų šventės prasideda gruodžio tryliktąją, Šv. Liucijos dieną. Tos dienos rytą baltai pasidabinusi ir galvą vainiku pasipuošusi vyriausioji šeimos duktė su uždegtomis septyniomis žvakėmis atneša visai šeimai pusryčius.
Atvykę į šventiškai pasipuošusią Japoniją neišvysite kalėdinių eglių. Dauguma japonų per šv. Kalėdas puošia visžalius augalus arba… grėblius. Tikima, kad kuo turtingiau grėblys papuoštas, tuo daugiau jis sugrėbs laimės ir materialinių gėrybių ateinančiais metais. Kalėdų Senelis vadinamas Hoteiosha. Nuo Europos Kalėdų Senelio jis skiriasi tuo, kad turi akis nugaroje, todėl vaikai stengiasi gražiai elgtis, nes Hoteiosha viską mato. Kiekvienais metais Tekančios Saulės šalies vaikai atlieka negudrią, bet, anot jų, veiksmingą apeigą. Slėpdami po pagalve septynių pasakos personažų, nešančių laimę, atvaizdus, mažieji tiki, jog taip pritrauks sėkmę.
