Ketvirtadienį minint Juodojo kaspino dieną, prezidentė Dalia Grybauskaitė viešės pas partizaną Juozą Jakavonį-Tigrą, aplankys jo sodyboje įkurtą Pietų Lietuvos partizanų vadavietę.
Įvairiais renginiais Lietuvoje ketvirtadienį prisimenamas ne tik Europą padalinusio vadinamojo Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymas, bet ir šią dieną dar iki Lietuvai atkuriant nepriklausomybę įvykęs mitingas prie A. Mickevičiaus paminklo bei Lietuvą, Latviją ir Estiją sujungusi pilietinė Baltijos kelio akcija.
Kaip pranešė prezidentės spaudos taryba, šalies vadovė šią dieną pasirinko susitikti su partizanu J. Jakavoniu-Tigru. Jis yra paskutinis likęs gyvas Varėnos krašto Dainavos apygardos partizanas. D. Grybauskaitė apžiūrės jo sodyboje Varėnos rajone, Kasčiūnų kaime, esantį bunkerį, kur veikė partizanų vadavietė, leistas partizanų laikraštis „Laisvės varpas“, įrengta spaustuvė, rengti štabų dokumentai. Šio bunkerio sovietų valdžia taip ir neatrado.
19-os įsitraukęs į partizaninį judėjimą J. Jakavonis-Tigras buvo partizanų vadų ryšininkas, kovų su NKVD ir vietinės Merkinės stribais dalyvis. J. Jakavonis-Tigras buvo suimtas 1946 metų gruodžio mėnesį nešantis partizanų spaudą. Jis buvo kankintas Lietuvoje, vėliau išsiųstas į Sibiro lagerius, į gimtinę grįžo 1959 metais.
Ketvirtadienį prisimenant prieš 29 metus įvykusią Baltijos kelio akciją, įvairiose Lietuvos vietose rengiami šioje akcijoje dalyvavusių žmonių susitikimai, vyks koncertai ir kiti minėjimai.
Vilniuje vyks ir mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo 31-ųjų metinių paminėjimas. Čia bus surengtas folklorinės muzikos koncertas, Bernardinų bažnyčioje bus aukojamos Šv. Mišios, o po jų vykstama į Lietuvos Sąjūdžio ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos rengiamą minėjimą kelio Vilnius – Panevėžys 16-ajame kilometre.
Panevėžio rajone Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai skirti renginiai – koncertas, pranešimai – ketvirtadienio rytą vyks tarpukariu Lietuvos užsienio reikalų ministru dirbusio Juozo Urbšio tėviškėje Čiūrų kaime, vėliau diskusija ir trumpametražių filmų programa rengiama Panevėžio apskrities G. Petkevičiaitės-Bitės bibliotekoje.
Tuo metu Šiauliuose ketvirtadienį suplanuota koncertinė programa, diskusija, naktinė ekskursija „Roko lydimi, laisvo žodžio vedami. Sąjūdis“.
Į įvairius renginius kviečiami ir Pakruojo, Pasvalio, Rokiškio, kitų miestų bei rajonų gyventojai.
„Rajonai daro renginius, daug kas važiuoja prie koplytstulpių, Baltijos kelias gi nebuvo tik Vilniuje, Baltijos kelias buvo kelyje (…) Daugelio vietų, kuriose renkasi žmonės, mes net nežinome“, – BNS sakė Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vedėja Angonita Rupšytė.
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius savo ruožtu ketvirtadienį Taline pagerbs komunistinių nusikaltimų aukas. Su Estijos, Latvijos, Vengrijos ir Rumunijos kolegomis jis dalyvaus čia rengiamoje tarptautinėje konferencijoje, kurioje bus prisimenami komunistinių režimų padaryti nusikaltimai ir jų aukos.
Planuojama, kad visi teisingumo ministrai pasirašys bendrą pareiškimą dėl tarptautinio bendradarbiavimo tiriant komunistinių režimų nusikaltimus.
Sprendimas ES mastu pagerbti totalitarinių režimų aukų atminimą priimtas 2011 metais Vengrijos, Lenkijos ir Lietuvos iniciatyva. ES Tarybos sprendimu totalitarinių režimų atminties diena minima kasmet rugpjūčio 23-ąją, Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo dieną.
1939 metų rugpjūčio 23 dieną Vokietija ir Sovietų Sąjunga pasirašė nepuolimo sutartį – vadinamąjį Molotovo-Ribentropo paktą – ir slaptuosius protokolus. Jais Vokietija ir Sovietų Sąjunga pasidalijo Rytų Europą.
1989 metų rugpjūčio 23 dieną, minint 50-ąsias pakto pasirašymo metines, per protesto akciją, pavadintą Baltijos keliu, apie du milijonai lietuvių, latvių ir estų susikibo rankomis sudarydami gyvą daugiau kaip 600 kilometrų ilgio žmonių grandinę nuo Gedimino bokšto Vilniuje iki Hermano bokšto Taline.
