Juozas RATAUTAS, anykštėnas:„Neatsparūs esame išorės grėsmėms. Tuo metu, kai pasaulio akys nukrypo į Iraną, visa žiniasklaida, įvairių lygių valdžia dėmesį sutelkė meškai.“

Istorija tai mėšlo krūva , kuria rašė kas kaip norėjo, perašinėjo kam kaip buvo patogu ir naudinga. Toli tam įrodymu net nereikia jieškoti. Jau dar vyriasniai kartai egzistuojant , ka matėm savo akimis jau yra perašinėjama. Antras pavizdys Ukrainos istorija , kur išvis tokios šalies nebuvo ir kuria sukūre Leninas iš senosios Rusijos, dabar muriama jos istorija kad tai pati seniausia valstybė. O žmonės kaip tos šūdmusės knisasi po ta istorija ir ja didžiuojasi. Pamėginkit paskaityti kiekvienos šalies istorijas. Ir gal tada suprasit jog visuų šaliu istorijos meluoja. Visur rasit ta pati, kokia bepaimtumėt šalį, visos jos bus didvyriškos, visos jos bus nugalėtojos ir t.t. Tai gal nustokit žiurėti per peti į praeiti, kurios nebesugražinsit, kaip ir savo pragyvento gyvenimo, bet eikit pilnai žvelgdami į prieki kurdami savo istorija rašydami savo išgyventus įvikius. Tik manau dabartinė istorija būtu žiauriai nekokia ir ja skaityti būtu neidomu. Kuo galėtumėt pasigirti? Dirbtina pandemija, ar kad vienas kita tvarkot per rudą skylią, ar kad iš tėvų atiminėjat vaikus, ar kad už pinigus skleidžiat melą? O gal į istorija itrauksit ir tai kad kurstėt karą? O gal parašysit kad visur taikėt dvigubus standartus? Tai ka povelniais irašysit į savo istorija . O gal tai kad pastoviai darėtės plastines operacijas ir į savo kūna kišot silikoną. Neturit ko parašyti savoi istorijoi. Todėl ir knisatės praeityje. Tik bėda tame , kad ir ten besiknisdami nieko nesuprantat, nemokat iš tos istorijos pasimokyti.