K.Pūko bei Seimo Etikos ir procedūrų komisijos ginčas išnagrinėtas per pusvalandį

Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmadienį išnagrinėjo seksualiniu priekabiavimu apkaltinto parlamentaro Kęstučio Pūko skundą dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo.

Teismui apskųstas Seimo komisijos sprendimas, kad K.Pūko apkaltos komisija bei jos pirmininkė Dovilė Šakalienė nepadarė pažeidimų per tyrimą. Šį sprendimą politiko advokatai prašo panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, priimtą pažeidžiant Konstitucinio Teismo praktiką ir Seimo statutą. Teisėjai sprendimą dėl šio skundo skelbs beveik po dviejų savaičių – birželio 29 dieną.

Bylą teismas išnagrinėjo per pusvalandį. Salėje nebuvo nei K.Pūko, nei į teismą paduotos komisijos narių. Jiems apie posėdį buvo pranešta.

Teismui paaiškinimus teikė tik K.Pūko atstovai – advokatai Mantas Arasimavičius ir Aušra Ručienė.

Seimo nario skundus nagrinėjusi Etikos komisija yra konstatavusi, kad kelis posėdžius be K.Pūko ir advokatų surengusi ir liudytojus anonimiškai apklaususi apkaltos komisija nepažeidė Seimo statuto ir kitų teisės aktų. K.Pūkas teigė, kad neleidžiant jam ir atstovams dalyvauti posėdžiuose buvo paneigta jo teisė į gynybą. Seimas remdamasis apkaltos komisijos siūlymu yra pradėjęs K.Pūko apkaltos procesą.

K.Pūko advokatė teisme dėstė, kad jos klientas nepagrįstai buvo sutapatintas su kaltinamojo statusu baudžiamajame procese.

„Pareiškėjui nebuvo leidžiama dalyvauti posėdžiuose, nes komisija vadovavosi nukentėjusiųjų apsaugos direktyva, kuri nurodo, kad įtariamasis turi būti izoliuotas nuo aukos. K.Pūkui nėra pareikšti jokie įtarimai, nėra pagrindo jam taikyti įtariamojo statusą“, – teismo posėdyje sakė advokatė.

Be to, specialioji komisija liudytojams taikydama anonimiškumą, pasak advokatės, taip komisija peržengė kompetencijos ribas. Ji pažymėjo, kad net baudžiamajame procese kaltinamajam suteikiama teisė užduoti klausimus liudytojams, šiuo atveju tokia teisė nebuvo suteikta.

Advokatai taip pat akcentuoja, kad abiejų komisijų nare buvo Seimo narė Rita Miliūtė, nenusišalino nuo K.Pūko skundo nagrinėjimo.

„Manau, kad Seimo nariui, kuriam pradėtas apkaltos procesas, turi būti užtikrintos teisės. Komisija nesistengė objektyviai ištirti pareiškėjo skundų. R.Miliūtė turėjo nusišalinti nuo skundo nagrinėjimo“, – sakė A.Ručienė.

„Mes pilnai palaikome skundą. Pažeidimai, kuriuos padarė specialiojo komisija, yra užfiksuoti. Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad specialioji komisija veikė nepažeisdama reikalavimų, mes matome priešingą situaciją“, – sakė advokatas M.Arasimavičius.

K.Pūko advokatai taip pat skundėsi, kad jų klientui nebuvo leista dalyvauti apkaltos komisijos posėdyje, kuriame dalyvo Generalinės prokuratūros atstovas ir nukentėjusioms merginoms atstovaujantis advokatas Karolis Rugys.

Advokatai pirmadienį Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė ir apkaltos komisijos posėdžių stenogramas. Teismas šią medžiagą nagrinės kartu su kitais bylos įrodymais.

Parlamentarai gegužės pradžioje nutarimu vienbalsiai kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) su prašymu pateikti išvadą, ar specialiosios tyrimo komisijos išvadoje nurodyti K.Pūko veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

Teismas paskelbė priimantis nagrinėti apkaltos bylą, pirmasis posėdis planuojamas rudenį. Jei KT pripažįsta Seimo narį sulaužius priesaiką ar šiurkščiai pažeidus Konstituciją, Seimas sprendžia dėl jo mandato panaikinimo. Seimo nario mandatas panaikinamas, jei už tai balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai Seimo narių, t. y. 85 parlamentarai. Apkalta K.Pūkui inicijuota žiniasklaidai paskelbus apie galimą Seimo nario seksualinį priekabiavimą per darbo pokalbius. Kelios merginos dėl to kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, pradėtas tyrimas.

Tuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėja civilinę bylą, kurioje K.Pūkas padavė į teismą žiniasklaidą, paviešinusią galimą parlamentaro priekabiavimą per darbo pokalbius. K.Pūkas įvardijamas kaip ieškovas civilinėje byloje dėl paskelbtos informacijos pripažinimo neatitinkančia tikrovės bei garbės ir orumo pažeidimo. Atsakovas šioje byloje yra Laisvas ir nepriklausomas kanalas (LNK).