Kad būtų išvengta snukio ir nagų ligos – parama stipresnei biosaugai

„Snukio ir nagų liga (SNL), kuria serga porakanopiai, labai užkrečiamas ir labai sparčiai plintantis bei didžiulius nuostolius nešantis susirgimas. Ja serga galvijai, ožkos, avys, kiaulės“, – sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Panevėžio apygardos priežiūros vedėjas Alvydas Stukas.

Ligos simptomai

Gyvulių augintojams A. Stukas pataria atkreipti dėmesį į simptomus, kurie gali rodyti, kad gyvulys jau užsikrėtęs. Galvijai pradeda karščiuoti, jie praranda apetitą. Sumažėja melžiamų karvių produktyvumas. Snukio ir nosies ertmės gleivinėse, tarpunagėse ir apynagės odoje atsiranda vandeningų pūslelių. Joms plyšus, pažeidimo vietoje atsiveria opos. Pūslelės gali atsirasti ant tešmens. Ligai komplikuojantis opos atsiveria ant liežuvio, deformuojasi nagos, išsivysto mastitas, miokarditas. Jauni gyvūnai nugaišta.

Karščiavimas būdingas ir avims, ožkoms bei kiaulėms. Avims ir ožkoms atsiranda seilėtekis, dantenų pažeidimų. Ant apynagės ir tarpunagėje susiformuoja pūslelės. Sumažėja avių ir ožkų produktyvumas, jos gali ir visiškai užtrūkti. Prieauglis gaišta.
Kiaulėms atsiranda nagų pažeidimų, ant kojų, ypač apie riešus, susiformuoja pūslelių.
Nustačius susirgimą, visi gyvuliai naikinami 3 km spinduliu nuo ligos židinio.

Viruso nešiotojai

SNL viruso nešiotojai yra nuo užsikrėtusio gyvūno iki žmogaus. „Ant gyvulio susiformavusios vandeningos pūslelės plyšta ir iš jų išsiskiria labai pavojingas sekretas. Jame labai didelė SNL viruso koncentracija. Sekretas patenka ant pašarų, ant žolės, ir taip užkrečiami kiti gyvuliai. Virusas gali patekti ir ant žmonių avalynės, drabužių, jų nedezinfekavus, žmogus tampa viruso platintoju“, – pažymi A. Stukas.

„Šiais laikais, kai žmonės važinėja ilsėtis į šiltus kraštus, keliavusiems po SNL užkrėstus regionus, kaip Turkija, Vidurio Azijos šalys, Indija, ir lankiusius ūkinių gyvūnų laikymo vietas po atvykimo į Lietuvą reikėtų vengti įeiti ten, kur laikomi ar ganomi gyvuliai. Virusas gali parkeliauti ir per lauktuves.

Tarkime, ūkininkas lauktuvėms parvežė rūkytų mėsos gaminių, pavaišino ūkio darbuotojus, o mėsoje – virusas, kuris lengvai gali patekti į gyvūno organizmą, jei tokia mėsa pasivaišinęs žmogus prieš eidamas pas gyvulius nenusiplaus ir nedezinfekuos rankų. Grėsmę kelia ir aktyvi prekyba gyvuliais. Norint apsaugoti bandą, naujai įsigytus gyvulius reikėtų 21 dieną karantinuoti. Jei gyvūnas jau užsikrėtęs SNL, per tą laiką išryškės ligos simptomai. Jei pasirodys, kad gyvulys serga SNL, galbūt ūkininkui pavyks įrodyti, kad naujai įsigytasis neturėjo kontakto su jo laikoma banda, ir nereikės jos visos naikinti“, – teigia VMVT Klaipėdos apygardos priežiūros skyriaus vedėjas Mindaugas Kašinskas.

Dėmesys biosaugai

Nors, pasak specialistų, kol kas Lietuvai nėra labai didelės šios ligos grėsmės, nes šiuo metu artimiausia šalis, kurioje SNL sparčiai plinta, yra Slovakija. „Ten jau nustatytas penktas užsikrėtimo atvejis 3,5 tūkst. galvijų fermoje. Visus gyvulius reikia sunaikinti. Atsirandantys antriniai židiniai rodo, kad liga toje šalyje vis sunkiau sukontroliuojama. Kol kas mus skiria Lenkija, kur įdiegta nemažai apsaugos nuo viruso priemonių, bet jei liga pasireikštų šioje kaimyninėje šalyje, situacija ir Lietuvoje taptų labai sudėtinga. Gerai, kad daugelis ūkininkų imasi saugos priemonių. Rekomenduotina, jei kas dar to nedaro, ūkiui paslaugas teikiantiems specialistams prieš įeinant į fermą duoti vienkartinius drabužius ir apavą, apriboti pašalinių žmonių lankymąsi ten, kur laikomi gyvuliai, įrengti dezinfekcines zonas, apsirūpinti dezinfekcinėmis priemonėmis. Taip pat nesidalyti priekabomis, srutovežiais ir kita įranga bei įrankiais su kitais ūkiais arba po naudojimo juos dezinfekuoti. Reikėtų saugos priemonių imtis ir parduodant gyvulį supirkėjams. Pačiam ūkininkui išvesti parduodamą gyvulį, o drabužius, kuriais apsirengęs lipo į priekabą ar kontaktavo su vairuotoju, iškart išskalbti ir dezinfekuoti“, – primena M. Kašinskas ir pataria pasinaudoti šiuo metu atsiradusia galimybe gauti paramą investicijoms į biosaugą.

Parama biosaugai

Kaip informuoja Žemės ūkio ministerija, reaguojant į sparčiai plintančias gyvuliams pavojingas ligas, paankstintas kvietimas investicijoms į biosaugą. Parama tam teikiama pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“. Nuo gegužės 2 d. iki birželio 30 d. teikiamoms paraiškoms finansuoti lėšos padidintos nuo 1 mln. iki 2,6 mln. eurų.

Paramos lėšomis finansuojama:
vidaus ar lauko aptvarų (tvoros, vartai, praėjimo punktai, praėjimo kontrolės sistemos) įsigijimas bei įrengimas;
ūkinių gyvūnų pakrovimo / iškrovimo rampų ir (arba) aikštelių įrengimas;
žmonių ir ūkinių gyvūnų uždarų praėjimo takų tarp pastatų įrengimas;
pašarų terminio apdorojimo įrangos įsigijimas;
konteinerių ir patalpų, skirtų laikyti gaišenoms, įrengimas ir įrangos įsigijimas;
darbo drabužių ir batų plovimo ir džiovinimo įrangos įsigijimas ir kt.
Tinkamomis finansuoti laikomos išlaidos, kurios yra patirtos (apmokėtos) jau pateikus Nacionalinei agentūrai paraišką paramai gauti. Išlaidos gali būti patirtos ir nesulaukus paraiškos paramai vertinimo.
Paramos intensyvumas – iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.
Ūkiams, laikantiems iki 20 sąlyginių gyvulių, didžiausia paramos suma gali siekti 4000 eurų, o ūkiams, turintiems daugiau kaip 21 sąlyginį gyvulį, parama bus apskaičiuojama priklausomai nuo gyvulių skaičiaus.
Didžiausia paramos suma vienam projektui gali siekti iki 100 tūkst. eurų, tačiau kai įsigyjamas turtas, kuris gali būti naudojamas daugiau negu vienoje ūkių laikymo vietoje, suma gali būti padidinta iki 300 tūkst. eurų.
Norint pasinaudoti parama, ūkininkai privalės pateikti biologinio saugumo priemonių taikymo ir tam reikalingų investicijų planą, kuriame turi būti nurodyta, kaip bus užtikrinamas saugumas ūkiuose. Šis planas iki paramos paraiškos pateikimo turi būti suderintas su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba el.paštu info@vmvt.lt ir atitikti visus reikalavimus.
Paramos gavėjai gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir laikantys ūkinius gyvūnus.

Užsak. Nr. 297