Įvairūs ilgalaikiai planavimai man primena sovietines „petiletkas“ (penkmečio planai), kuriuos iškilmingai tvirtindavo vienintelės ir neklystančios komunistų partijos suvažiavimai. Apie jų reikšmę išlikęs anekdotas, kai iš Maskvos grįžusios Lietuvos melžėjos buvo paklausta, ką ji gero girdėjo suvažiavime. Melžėja iš ilgos ir nuobodžios komunistų partijos generalinio sekretoriaus kalbos, kurioje jis vartojo terminą „velikaja rodina“ (didžioji tėvynė) suprato tik tai, kad Velykos bus rudenį…
Įvairūs ilgalaikiai planavimai man primena sovietines „petiletkas” (penkmečio planai), kuriuos iškilmingai tvirtindavo vienintelės ir neklystančios komunistų partijos suvažiavimai. Apie jų reikšmę išlikęs anekdotas, kai iš Maskvos grįžusios Lietuvos melžėjos buvo paklausta, ką ji gero girdėjo suvažiavime. Melžėja iš ilgos ir nuobodžios komunistų partijos generalinio sekretoriaus kalbos, kurioje jis vartojo terminą „velikaja rodina” (didžioji tėvynė) suprato tik tai, kad Velykos bus rudenį…Neatsitiktinai miniu tarybines melžėjas, nes jos žemės ūkyje buvo vienos iš pagrindinių penkmečio planų vykdytojų. Jeigu iki užsibrėžto tikslo trūkdavo suplanuoto pieno kiekio, melžėja į pieną paprasčiausiai pildavo vandenį, o jeigu ir tai nepadėdavo, tuomet kolūkio pirmininkas įpareigodavo zootechniką pieno upes išspausti iš popieriaus, t.y. primilžius iš karvės prirašyti ir raportuoti rajono centro komitetui, kad kolūkis „petiletką” įvykdė anksčiau laiko… Sužinojęs, kad Anykščių rajono savivaldybės strateginis 2012 – 2019 metų plėtros plano parengimas ir atnaujinimas su visais „navarotais” kainavo net daugiau nei 143 tūkstančius litų ( iki 121 tūkst.810 Lt – ES struktūrinės paramos lėšos, 21 tūkst.496 Lt – Anykščių rajono savivaldybės administracijos indelis),, suklusau ir pasidomėjau, kaip gi šitame plane atrodo kurortiniai Anykščiai ir kokios perspektyvos laukia miesto.
Projekto misija:- sudaryti kokybiškas gyvenimo ir darbo sąlygas Anykščių rajono gyventojams. Projekto vizija : Anykščiai – kultūrinio turizmo kurortas, atjaunėjęs kraštas, kuriame jauku ir saugu gyventi bei ilsėtis („po šituo stogu viešėt patogu” – A.Baranauskas).
Pirmiausiai plano rengėjų rožinius planus gali sugriauti grėsminga rajono demografinė situacija.Per 2006-2010 m. vidutinis gyventojų skaičius rajone sumažėjo 6,7 proc. Tai buvo didžiausias mažėjimas lyginant su kitomis kaimyninėmis savivaldybėmis. Be to, buvo ženklus senstančios visuomenės požymis: 2010 m. palyginus su kaimyniniais rajonais (Utenos r.. -5,9, Molėtų r. . -9,9) bei Lietuvos Respublikos vidurkiu (-2), Anykščių r. yra blogiausioje situacijoje gimstančiųjų ir mirštančiųjų santykio atžvilgiu (-11,1). Tačiau plano sudarytojai guodžiasi tuo, jog rajone daugiau nei pusę gyventojų sudaro darbingo amžiaus asmenys: 2010 m. vaikai sudarė 13,39 proc., darbingo amžiaus gyventojai – 63,40 proc., pensinio amžiaus gyventojai – 23,21 proc. Deja, planuotojai kažkodėl neprognozuoja, kiek gi šitų darbingų žmonių per septynerius ateinančius metus pasiglemš emigracija ir senatvė.
Nagrinėjant socialinius aspektus, akį rėžia didžiulė bedarbystė: 2009 m. nedarbo
lygis išaugo iki 10,9 proc., o 2010 m. nedarbas pasiekė 17,1 proc. Savivaldybė analizuojamu laikotarpiu buvo pirmaujanti tarp kaimyninių savivaldybių socialinių pašalpų gavėjų skaičiumi bei
išmokomis (kiek tokių gavėjų buvo nutylima). Bet širdį paglosto tai, jog lyginant su šalies vidurkiu mūsų rajono gyventojas apsilanko 1,4 karto rečiau per metus poliklinikose ar ambulatorijose, t.y. sergamumas mažesnis.
Kalbant apie kultūrinį turizmą, reikia atkreipti dėmesį, jog ir strateginio plano rengėjai akcentuoja, jog kaimų kultūros įstaigų infrastruktūra reikalauja rekonstrukcijos, prasta jų materialinė bazė, ženkliai sumažėjęs apgyvendinimo vietų skaičius, uždaryta vienintelė sveikatingumo įstaiga ir poilsio namai, Nėra pakankamai išvystyti turizmo ir kultūros paveldo objektai, kurie galėtų tapti potencialiais turizmo traukos objektais.
Ekonomikos ir verslo srityje pagal materialinių investicijų vertę, tenkančią vienam gyventojui, per analizuojamą laikotarpį Anykščiai buvo žemiausioje vietoje lyginant tiek su kaimyninėmis savivaldybėmis, tiek su šalies vidurkiu, mažėjo smulkaus ir vidutinio verslo įmonių skaičius, nevykdoma aktyvi investicijų pritraukimo ir skatinimo veikla. Kiek rajone sumažėjo verslo įmonių, planuotojams suskaičiuoti už 143 tūkst.Lt mokestį, matyt, pasirodė per sunku.
Rajono infrastruktūroje prastai išvystyti keliai, t.y. didelę dalį kelių- net 41 proc.- sudaro žvyro keliai ir tik 6 proc. vietinės reikšmės kelių yra su patobulinta danga. Miesto gatvėse trūksta dviračių takų.
Kadangi anykštėnams žinoma, kokie turistiniai miesto objektai jau pastatyti, apie juos nekalbėsiu. Tačiau trumpai apžvelgsiu, kas planuojama per artimiausius septynerius metus. Vis dar gaji mero Sigučio Obelevičiaus pasakų parko idėja. Ji bus toliau plėtojama ir įgyvendinama. Bus kuriama oro turizmo koncepcija, sprendžiama, kaip naujosios ligoninės patalpose įkurti pirminės sveikatos priežiūros centrą, renovuoti daugiabučius, šildymui pritaikyti biokurą, ir t.t.
O kiek gi strateginio plano įgyvendinimui reikės lėšų? Planuojama, kad apie 50 mln. vien tik savivaldybės biudžeto lėšų ir keliolika kartų daugiau ES pingų. Žvelgiant į nūdieną, kai kultūros darbuotojai varu varomi po 40 dienų nemokamų atostogų, nes darbuotojų algoms biudžete nėra pinigų, naivu tikėtis, kad per ateinačius septynerius metus savivaldybės piniginė išsipūs nuo planuojamų milijonų gausos.
Todėl aš ir galvoju, kad 143 tūkst.Lt kainavęs Anykščių rajono savivaldybės strateginis 2012 – 2019 metų plėtros plano parengimas ir atnaujinimas gali virsti kūnu kaip ir tos Velykos – rudenį…
