Kaimuose vaikai išmokomi ne prasčiau

Jau šią savaitę mokiniai grįžta į mokyklos suolus. Vieni – į savosios, kiti po vykstančių mokyklų tinklo pertvarkų priversti važiuoti į kitame mieste ar miestelyje esančią ugdymo įstaigą.
Klausiame anykštėnų: kaip manote, ar uždaryti kaimo mokyklas, jas optimizuoti yra geras sprendimas? Ar po reformų mokinių išsilavinimas tapo geresnis?

Elena BRAŽIŪNIENĖ, pradinių klasių mokytoja:
„Esu prieš mokyklų naikinimą kaimo vietovėse. Labai kenčia vaikai. Jie turi keltis anksti, atvežti į mokyklą pirmas dvi pamokas dažniausiai jie miega ant suolų, jiems yra miego alkis, vaikai būna pasyvūs, kenčia jų psichoemocinė sveikata. Ir po mokyklos jie laukia autobusiuko, grįžta į namus vėlai. Mokykloje tą laiko tarpą vaikai būna užimti, lanko būrelius, pailgintą grupę, bet taip ilgai būti ne visi nori ir gali. Kai kuriems reikia ir visiškos ramybės, pabuvimo nieko neveikiant. Vaikučiai dėl to jaučia diskomfortą.

Nesu turėjusi mokinukų, kuriuos mokė kaimo mokytojai, iš kaimų jie būna atvežti į pirmą klasę, todėl nelabai galiu pasakyti, ar jie būna paruošti kažkaip prasčiau. Bet nemanau, kad tie vaikai gauna menkesnį išsilavinimą, tik galbūt popamokinei veiklai didelėse pagrindinėse mokyklose ar progimnazijose yra didesnė bazė. Ir materialinė bazė, ko gero, didesnėse mokyklose yra našesnė. Tačiau, kad vaikai paruošiami menkiau, nemanyčiau. Mokytojai turi aukštąjį išsilavinimą, išprusę, lanko seminarus, užsiima savišvieta. Mažose mokyklose yra ir privalumų, ir trūkumų.

Kai teko lankytis Norvegijoje, mačiau ir lankiausi kaimo mokyklėlėse, kuriose – keli vaikai. Bet jos išsaugotos, išlaikytos. Pas mus mažos mokyklos valstybei kainuoja brangiai, bet kas gali būti brangiau už vaiką? Pati esu baigusi kaimo mokyklą, tai kai nuėjome į Svėdasų mokyklą, visus pralenkėme, buvome gavę tikrai gerą žinių bazę.“