Kalbos inspekcija: vis didesnę dalį besimokančiųjų lietuviškai sudaro ukrainiečiai

Vis didesnę dalį norinčių mokytis lietuvių kalbos užsieniečių sudaro Ukrainos piliečiai, BNS nurodė Valstybinė kalbos inspekcija.

Jos surinktais Užimtumo tarnybos duomenimis, finansuojamus lietuvių kalbos kursus 2024 metais pradėjo lankyti 3,4 tūkst. žmonių, iš jų 84 proc. buvo ukrainiečiai. Tuo metu 2023 metais pradėjusių kursus buvo 3,8 tūkst., o ukrainiečiai sudarė 79 procentus.

„Lietuvių kalbos mokėjimas yra reikšmingas ne tik norint integruotis į vietos bendruomenę, bet ir siekiant įsidarbinti pagal turimą kvalifikaciją, padeda užmegzti ryšius su vietos gyventojais, leidžia geriau pažinti vietos kultūrą ir suvokti socialines normas“, – BNS nurodė Valstybinės kalbos inspekcijos Inspektavimo skyriaus vedėjas Arūnas Dambrauskas.

Migracijos departamento sausio duomenimis, leidimą gyventi Lietuvoje turi daugiau nei 217,9 tūkst. užsieniečių, per 77 tūkst. iš jų yra Ukrainos piliečiai.

Anot Valstybinės kalbos inspekcijos, pagrindiniai veiksniai, skatinantys lankyti kalbos kursus, – siekis integruotis į visuomenę, susirasti darbą.

Lietuvių kalbos mokymus Užimtumo tarnyba teikia tiek dirbantiems, tiek bedarbio statusą turintiems Europos Sąjungos, Europos laisvosios prekybos organizacijos piliečiams ir jų šeimos nariams, gyvenantiems Lietuvoje, trečiųjų šalių piliečiams, turintiems leidimą gyventi Lietuvoje, išskyrus nedarbingo amžiaus asmenis.

Praėjusį spalį Seimui priėmus Valstybinės kalbos įstatymo pataisas, nuo kitų metų sausio visi Lietuvoje prekes parduodantys ar paslaugas teikiantys ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys privalės užtikrinti gyventojų aptarnavimą valstybine kalba.

Seimas įpareigojo tiesiogiai paslaugas teikiančius užsieniečius mokėti bazinį lietuvių kalbos lygį. Už tokių įpareigojimų vykdymą bus atsakingos ir valstybės institucijos, užsieniečius įdarbinančios įmonės, vadovai ir patys užsieniečiai. 

Tautinių bendrijų namų direktorius Gžegožas Miloševičius BNS teigė, kad dauguma ukrainiečių dėl kursų kreipiasi norėdami susirasti darbą. Vis dėlto jis negalėjo pasakyti, ar susidomėjimas išaugo, priėmus minėtas Seimo pataisas.

„Bet kad motyvacijos padaugėjo mokytis, tai tikrai taip“, – pridūrė G. Miloševičius.

2023–2024 metais, Valstybinės kalbos inspekcijos pateiktais duomenimis, Tautinių bendrijų namų organizuotuose valstybinės kalbos mokymuose dalyvavo beveik 2 tūkst. kitakalbių, suformuotos 108 grupės. Iš jų ukrainiečiai sudarė apie 90 proc., kiti buco baltarusiai, rusai, atvykusieji iš Centrinės Azijos.

Taip pat nuo 2024 metų birželio iki 2025 metų balandžio mėnesio šalies aukštosiose mokyklose vykdomas projektas „Lietuvių kalbos kursai žmonėms, pabėgusiems iš Ukrainos dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą“.

Jo metu lietuvių kalbos kursus organizuoja Vilniaus universitetas (VU), Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Kazimiero Simonavičiaus universitetas, Mykolo Romerio universitetas, kitos įstaigos.

„Vilniaus universitete rudenį turėjome šimtą studentų ir kitą savaitę irgi pradedame, maždaug apie šimtą užsiregistravusių turime“, – BNS sakė projektui VU vadovaujanti Filologijos fakulteto Lituanistų studijų katedros lektorė Eglė Gudavičienė.

Anot jos, nors daug ukrainiečių pradeda mokytis kalbos siekdami susirasti darbą, tai nėra vienintelė jų motyvacija.

„Tas įstatymas, be jokios abejonės, manau, kad daugeliui yra motyvacija, kuo greičiau susitvarkyti su šitais dalykais, – kalbėjo E. Gudavičienė. –  Kita priežastis yra ta, jog tie, kurie apsisprendė čia gyventi, nori suprasti kultūrinį kontekstą, kas vyksta visuomenėje, socialinio gyvenimo tam tikras realijas, nes jie pradeda jaustis nejaukiai. Jie sako: ir į spektaklį norime nueiti, ir į kokį nors renginį, ir jie negali niekur dalyvauti.“

Lietuvių kalbos kursus taip pat rengia nevyriausybinės organizacijos „Raudonasis Kryžius“, „Caritas“ ir „Maltiečiai“, 347 Ukrainos karo pabėgėliai lietuvių kalbos kursus baigė organizacijos „IOM Lietuvoje“ Migracijos informacijos centre.