Keisti ūkio kryptį – neverta

Ūkininkams, auginantiems grūdines kultūras, nuostolių šiemet pridarė permainingi vasaros orai – birželį užsitęsė kaitra, o abu paskutinius vasaros mėnesius – nesibaigiantys lietūs.

Afrikinis kiaulių maras mūsų rajone pareikalavo dar didesnių nuotolių – net ir smulkūs kiaulių augintojai yra priversti jas visas išskersti.

Pieno sektorius – taip pat nuostolingas. Europos Sąjungai panaikinus pieno supirkimo kvotas, susidarė šios žaliavos perteklius, dėl ko itin krito pieno supirkimo kaina. Dalis ūkininkų dėl to naikina savo ūkius.

„Anykšta“ savo pašnekovų klausė – ar ūkininkai iš savo veiklos dar gali pragyventi ir toliau investuoti į ūkius? O gal reikia ieškoti naujų ūkininkavimo šakų?

Antanas BAURA, Anykščių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas:

– Anykščių rajone 19 žmonių per šių metų spalio-gruodžio mėnesius pasižadėjo mažinti pieno gamybą. Jiems už tai bus išmokėtos kompensacijos. Pavyzdžiui, jeigu pernai per minėtus tris mėnesius ūkininkas pardavė 3 tonas pieno, o šiemet per tą patį laikotarpį parduos 2 t, už 1 „sutaupytą“ toną, jam bus išmokėta 140 Eur kompensacija. Europos Sąjungai panaikinus pieno supirkimo kvotas, atsirado žaliavinio pieno perteklius, dėl ko nukrito pieno supirkimo kaina. Tad siekiant gamintojams nors kiek kompensuoti kritusias kainas, buvo imtasi priemonių, kaip tai padaryti – šiuo atveju mokėti išmokas už sumažintą pieno gamybą. Tačiau tai nereiškia, kad tokia situacija bus visada – žmogus po trijų mėnesių gali persigalvoti ir vėl didinti karvių bandą. Guodžia ta mintis, kad pieno supirkimo kaina šiek tiek kyla jau nuo  rugsėjo  1 dienos.

Šie metai žemės ūkiui apskritai buvo sudėtingi. Birželio mėnesio sausra, liepos- rugpjūčio  mėnesių  drėgmės  perteklius  pridarė  daug  žalos augalininkyste  besiverčiantiems  ūkininkams, ypač  grūdininkams. Derliaus kiekis – dar pusė bėdos, tačiau kokybė pakankamai prasta. Ir tai, aišku, atsilieps finansiškai.

Prasidėjus kiaulių marui, ūkininkai yra priversti išskersti kiaules. Šiuo atveju manyčiau, kad kardinalių priemonių turėtų imtis aukščiausia šalies valdžia. Išnaikinus šernus, kurie yra ligos platintojai, ūkininkams vėl būtų grąžinta galimybė užsiimti kiaulininkyste.

Drastiškai keisti ūkininkavimo krypti kažin ar verta, nes tam reikalingos didžiulės investicijos. Štai, kad ir avininkystė. Gal ir būtų perspektyvu, bet žinom, kiek žalos pernai ir šiemet avių augintojams pridarė vilkai, įsisukę į avių bandas.

Aš esu optimistas ir tikiu, kad  šių  metų  negandos  rajono  žemdirbiams  nebus  priežastis  pasitraukti iš žemės ūkio verslo.