Kelia mintis, kurių nebūtų

Lietuvos Respublikos įstatymai įpareigoja valstybės ir savivaldybės įmones bei biudžetines įstaigas savo internetinėse svetainėse skelbti vidutinius darbuotojų atlyginimus.
Tačiau tik kelios biudžetinės įstaigos be gudravimų laikosi įstatymų. Kai kuriose kontorose informaciją apie darbo užmokestį, regis, stengiasi nuslėpti skelbiant, pavyzdžiui, atlyginimų koeficientus, arba skelbiant eilinių darbuotojų atlyginimų vidurkius eurais, o vadovų skelbiant tik koeficientus. Dar kitose įstaigose ši informacija jų svetainėse itin sunkiai randama.
„Anykšta“ klausia, kodėl, Jūsų manymu, valdininkai stengiasi gudrauti skelbdami atlyginimus? Ar dera visuomenei dirbančioms įstaigoms kurti mįsles dėl atlyginimų, o juo labiau vadovams ir eiliniams darbuotojams taikyti skirtingą atlyginimų skelbimo metodiką?

Lukas PAKELTIS, verslininkas, rajono Tarybos narys:

– Dabar net privačiame sektoriuje yra skelbiami įstaigų atlyginimų vidurkiai. Tai daroma be jokių klausimų. Privatus sektorius, sakyčiau, jau dabar viešas, tai ko mes turėtume reikalauti kaip visuomenė iš viešojo biudžetinio sektoriaus? Maža to, kad turėtų būti skelbiami jų atlyginimų vidurkiai, manyčiau, kad jų skelbimas turėtų būti išskirstytas kategorijomis. Kai išskirstyta kategorijomis, labai lengva susigaudyti, koks yra įmonės vidurkis, kiek uždirba tam tikro lygmens darbuotojai. Ši informacija nereikalauja asmeninių duomenų, bet labai aiškiai pasako, kiek uždirba, sakykim, vadovai. Tai turėtų būti mūsų visų, mokesčių mokėtojų, interesas žinoti atlyginimus, o įstaigų vadovų pareiga tuos duomenis pateikti kuo objektyvesnius nepažeidžiant įstatymų, neatskleidžiant asmens duomenų.
Akivaizdu, kad privalom žinoti, tai visuomenės poreikis, o ir įstatymas reikalauja skelbti, nesuprantu, koks tikslas gudrauti. Nebent įstaigos vadovas jaučiasi nepatogiai, kad uždirba pernelyg daug? Jei norim gyventi atviroje visuomenėje, privalom tai daryti, net ši diskusija neturėtų kilti. Ypač, kai liečia vadovus. Toks neatsakingumas, kai neskelbia atlinimų ar skelbia gudraudami, meta šešėlį ir iškelia įvairių minčių, kurių net nebūtų, jei būtų skelbiama. Net neturėtų būti pagrindo sukelti tokioms mintims.