Anykščių seniūnijos Šlavenų seniūnaitijos seniūnaitė Vida Mačionienė „Anykštai“ sakė, kad Šlavėnuose šią žiemą keliai prižiūrimi be priekaištų.
V.Mačionienė sakė, kad Šlavėnuose keliai šią žiemą buvo valomi porą kartų.
„Niekas neskambino, nusiskundimų tikrai neturėjau“, – patikino seniūnaitė.
Pasidomėjus, ar kaime keliai barstomi, kad nebūtų slidu, V.Mačionienė sakė, kad tokie darbai šioje gyvenamojoje vietovėje niekada nebuvo atliekami.
„Šiaip nemanyčiau, kad reikėtų. Tikrai nėra slidu. Gyventojai daugiausia važiuoja į darbus. O daugiau gyvenvietėje – nebent išeina pasivaikščioti. Bet jei ir pasivaikščioja, tai tikrai tokio dalyko nereikia“, – sakė V.Mačionienė.
Pasak pašnekovės, sniegą viešosiose teritorijose nusikasa patys gyventojai.
„Jei turime renginį ar kažką panašaus, tai tikrai patys nusivalome. Ten yra apie 30 metrų iki pagrindinio kelio. Jei vyksta renginys, bendruomenės nariai susirenka ir viską padarome patys“, – sakė V.Mačionienė.
Pasidomėjus, ar gyventojus lengva sukviesti į talką kasti sniego, pašnekovė atsakė: „Tie patys aktyviausi žmonės visada dalyvauja ir renginiuose, ir darbuose.“
Svėdasų seniūnijos Butėnų seniūnaitijos seniūnaitė Rima Rimkuvienė „Anykštai“ sakė, kad keliai yra nuvalyti: „Jei seniūnui pasakome, keliai visada nuvalomi, nusiskundimų nėra“. Jai antrino ir Debeikių seniūnijos Aknystų seniūnaitijos seniūnaitis Virginijus Liutkus.
„Su seniūnijos pagalba keliai nuvalyti. Dėl kiekvieno žmogaus, žinoma, atsakymo negali turėti – visi skirtingi, 100 procentų tikrai nepasakytsiu, ar visi patenkinti. Bet šiaip, apskritai, su keliais yra tvarka, su didesniais iššūkiais susidūrėme, kai pustė, buvo ir technika apgedusi. Bet šiuo metu viskas gerai“, – kalbėjo V. Liutkus.
Kavarsko seniūnijos Janušavos seniūnaitijos seniūnaitis Vytautas Pimpička tikino, kad skundų nėra.
„Yra pas mus ūkininkai, kurie patalkina, bet važiavo ir savivaldybės greideris – daug kur stumdė, valė kelius. Skundai būna pavieniai – gal iš kokios sodybos kas neišvažiuoja“, – sakė V. Pimpička.
Žiemą barstyti gryną druską (natrio chloridą) ant žvyrkelių vengiama dėl kelių labai praktiškų priežasčių. Nors asfaltuotiems keliams tai įprasta praktika, žvyrkeliams ji gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
Štai pagrindinės priežastys:
1. Kelio „atitirpimas“ ir purvas
Druska tirpdo ledą ir sniegą, paversdama juos vandeniu. Ant asfalto šis vanduo tiesiog nuteka arba išgaruoja. Tačiau žvyrkelis yra pralaidus – vanduo susigeria į viršutinį kelio sluoksnį.
Rezultatas: Tvirtas, sušalęs žvyrkelis virsta gilia, klampia purvo koše. Kelias tampa sunkiai išvažiuojamas, jame greitai atsiranda gilios provėžos.
2. Įšalo suardymas
Žvyrkelio stabilumas žiemą priklauso nuo to, kad jis yra sušalęs.
Druska skverbiasi gilyn ir tirpdo ledą tarp žvyro dalelių.
Kai kelias „atleidžia“ vidury žiemos, jis praranda savo laikomąją galią. Tai vadinama dirbtiniu atitirpimu, kuris pavasarinį kelių gadinimą (kai sunkvežimiams ribojamas svoris) perkelia į viduržiemį.
3. „Sausas“ kelias tampa pavojingesnis
Druska efektyviausia, kai temperatūra nėra labai žema (iki -7…-10°C).
Jei temperatūra nukrenta žemiau, druskos ištirpintas sniegas gali vėl užšalti, suformuodamas itin slidų, skaidrų ledo sluoksnį (plikledį).
Be to, druska pritraukia drėgmę iš oro, todėl kelio danga gali išlikti drėgna ir skydo net tada, kai kritulių nėra.
galima barstyti ne druska, kuri tirpina ledą, o iškastiniu smėliu, kuris mechaniškai pagerina padangų sukibimą su važiujamaja kelio danga, suardant ledo paviršiaus gluotnumą ir padangų praslydimą.
Argi seniūnai to nėra mokomi, priskiriant jiems kelių prižiūrėtojų funkcijas?
Nebūtina.
Tai gal geriau be druskų? Paukšteliams druska nesveika. Žmonėms – ne į naudą. Druska prasiskverbia į podirvį, į požeminius vandenis. Be to barstoma ne valgomoji druska (NaCl), o kitokios cheminės sudėties.
Kaimo žmonės į kelius žiemą žiūri normaliai. Pagrindinius kelius kelininkai arba seniūnijos nuvalo, jei kam iškyla kažkokia nenumatyta problema, susiderinus su seniūnija irgi nuvalo net iki reikiamos vietos. Del smulkesnių keliukų, gatvę prieš privatų namą irgi nusikasa patys neraudodami ir nesiskųsdami žiniasklaidai, į pagalbą ateina ūkininkai.Žmonės d.žiaugiasi žiema, lesina paukštelius, ir laukia pavasario. Pagrindinė problema kvailai besielgianti valdžia nesuprantanti kuo gyvena žmonės ir visaip jiems kenkianti
Link antru kurkliu pora kartu nuvalyta bet nebarstyta. Vazineja zmones ir sunkvezimiai ant ledo.. o ir apskritai nepriziurimas kelias…
Tai gal žiemą palaistykime kelius?
Žvyrkelių ir nereikia barstyti. Tik nuvalyti.
tai koks skirtumas ,zvyrkelis ar asfaltas ??? Matyt pats miescionis esi
Esminis. Žvyrui druska kenkia. Pabandyk ir pamatysi.
Esu kelininkas.
Pimpička tikino kad skundų nėra o ir konkrečiai neatsakė kiek kartų buvo valomi keliai Janušavoje tai ir parodo kaip tipo dirba seniūnaičiai seniunaitis turi kalbėti konkrečiai su faktais o ne tikinti kad skundų nėra tai ir parodo seniūnaičio praščiokiskumą profincialumą ir žemą intelektą
Ant tiek „nuvalyti” kad net komunalininkai nevažiuoja šiukšlių išvežti…,o kam…jie vistiek pateikia sąskaitas už nepadarytus darbus…
Kada bus barstoma Vėjeliškyje,juk čia kaip aplinkėlis,kelias čiuožykla,mašinu pravažiuoja daug,ypač savaitgaliais,barstymo nulis.
Pirmą kart girdžiu ,kad Janušava seniunaiti turi..Geras
Nieka nesupratau kū čia garodyja kokia tai kaimo ponia senūnaičia ape keliū priežiūras raiklaus kai šitas darbas priklausa rajona administracijai katras direktorius paskiria seniūnyjas valdytajū-valdžias tarnautaja pareigos. Neugi jau kožna seniūnaičia pasiskelbs valžias atstovu su savivaldybes keliū vyršininkes funkcijam?
Svedasys ir unt apylinkes takiū cirkū dar nėra. Mūsū viršaitis pats paskui traktarius ir greiderious važiuoja ir kantarliuoja kaip keliai tvarkami ir da unt interneta lintas skelbia kadu užpūsta keliū.
Koks reikalas barstyti Šlavėnuose? Nėra ten jokių kalnų.
Ledo nėr kam barstyti druska