Kęstutis Tubis pašalintas iš rinkimų, bet dar gali į juos grįžti

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) kovo 7-osios posėdyje nusprendė Kęstutį Tubį, surinkusį daugiausiai balsų pirmajame Anykščių rajono mero rinkimų ture (29,4 proc. ), pašalinti iš rinkimų. Panaikinus jo kaip kandidato į Anykščių rajono merus ir į Anykščių rajono tarybą statusą K. Tubis neteko teisės varžytis antrajame mero rinkimų ture.

Greičiausiai toks pats likimas ištiks ir į antrąjį Visagino mero rinkimų turą patekusią, buvusią šios savivaldybės merę Dalią Štraupaitę, kuri nuteista už kelias tyčines (taip pat ir sunkias) nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams.

Gavo išaiškinimą, kas yra valstybės tarnautojai

Už K. Tubio kaip kandidato į merus ir rajono Tarybą statuso panaikinimą balsavo 10 VRK narių. Vienas balsavo prieš, o K. Tubio partijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) – deleguota VRK narė Olga Kilkinova nei balsavime, nei diskusijose nedalyvavo.
VRK sprendimą šalinti K. Tubį iš rinkimų priėmė gavusi Panevėžio apygardos teismo išaiškinimą.

Teismo išaiškinime nurodyta, kad „teismas, spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, vadovavosi valstybės tarnautojo sąvoka, įtvirtinta Respublikos baudžiamojo kodekso 230 straipsnio 1 dalyje, nustatančia, kad šiame skyriuje (XXXIII Skyrius. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams) nurodyti valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas“, – sprendimo motyvus nurodė VRK.

Advokatas: „pilietis“ „teisėjas išplėtė sąvoką“

K. Tubis į posėdį atvyko lydimas advokato Justo Vilio. Advokatas J. Vilys VRK įrodinėjo, kad Panevėžio apygardos teismo sprendime viena iš K. Tubiui skirtų baudžiamojo poveikio priemonių – teisės dirbti ketverius metus valstybės tarnyboje atėmimas negali būti taikomas valstybės politikams.

„Nuosprendyje aiškiai numatyta, kad draudžiama dirbti valstybės tarnyboje. Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 9, 10 ir 11 dalys aiškiai nustato, kas yra valstybės tarnyba, kas yra valstybės tarnautojas. 10-oje dalyje yra numatyta, kad valstybės tarnautojas yra dirbantis valstybės tarnyboje, o valstybės tarnyba yra institucijų darbuotojų visuma, kuri padeda realizuoti valstybės ir savivaldos valdžios funkcijas. 9 dalis numato, kad valstybės politikai – merai, ministrai, Seimo nariai yra valstybės politikai, atskira kategorija žmonių. Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnis dar labiau sudeda aiškius taškus ant i, kuris numato, kad šis įstatymas valstybės politikams negalioja. K. Tubis kandidatuoja ne į valstybės tarnautojus, o į valstybės politikus. Sąvoka labai aiškiai apribota įstatymais“, – VRK posėdyje kalbėjo K. Tubio advokatas J. Vilys.

Jis tvirtino, kad Panevėžio apygardos teismo kolegijos teisėjo Valdo Ciesiūno VRK pateiktas nuosprendžio išaiškinimas neatitinka reikalavimų, o ir apskritai VRK nebuvo reikalo prašyti teismo išaiškinimo.
J. Vilys sakė, kad „teisėjas savo raštu, ne nutartimi, išplečia baudžiamojo nuosprendžio taikymą“ ir šis teisėjo raštas, anot advokato, yra tik „piliečio V. Ciesiūno nuomonė“.

„Vienareikšmiškai, toks išaiškinimas yra plečiantis, išplečia valstybės tarnautojo sąvoką ir grubiai pažeidžia teisinės valstybės principą įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos priambulėje, plečiamai pritaikomas Baudžiamasis Kodeksas, kai jis kaip tik turi būti labai tiksliai taikomas“, – kalbėjo J. Vilys.
Advokatas atkreipė dėmesį, jog ne kas kitas, o pati VRK suteikė K. Tubiui teisę dalyvauti rinkimuose.
Priminsime, jog V. Ciesiūnas buvo Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegijos pranešėju K. Tubio byloje.

Kęstutis Tubis: „aš nusipelniau žmonių pagarbos“

VRK posėdyje kalbą pasakė ir pats K. Tubis. „Aš nesu padaręs jokio nusikaltimo, byla 2 metus 9 mėnesius buvo nagrinėta pirmos instancijos teisme. Teismas įvertino visų liudytojų parodymus, įrašus ir panašiai, ir nusprendė, kad aš esu nekaltas. Metus laiko buvau pripažintas visiškai teisiu, išteisintu ir man jokių kaltinimų nebuvo pateikta. Tuo metu, kai prokurorai apskundė sprendimą, pradėjau dalyvauti politikoje ir, kai tik pasirodžiau politinėje veikloje, registravausi kaip kandidatas… Aš sieju tai su tuo, kad čia mano politinės veiklos išdava. Procesas truko lygiai keturis metus. Sausio 28 dieną, prieš ketverius metus ir dabar… Tokių sutapimų negali būti. Vasario 2-ąją pripažįstamas aš kaltu vienoje dalyje. Ir jus informavau kitą dieną, kad įvykdžiau bausmę, sumokėjau baudą, pranešiau jums raštiškai apie tai ir atsistatydinau iš Tarybos nario pareigų. Taigi vieną kartą aš nukentėjau, nors tikrai esu nekaltas. Mano advokatas yra pateikęs kasacinį skundą Aukščiausiajam teismui ir Aukščiausiasis teismas yra priėmęs nagrinėti mano advokatų skundą. Ir mes ginsime savo teises teisme. Vasario 2 dieną man buvo išduotas kandidato į Tarybos narius pažymėjimas, vasario 10 dieną išduotas kandidato į merus pažymėjimas. Gerbiama komisija, jūs patys įvertinote situaciją, pasižiūrėjote, kad aš galiu dalyvauti. Aš galvoju, kad tiek mano, tiek Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos politiniai varžovai pasirūpino, kad atsirastų tas raštas vasario 27 dieną ir paskutinę dieną, penktadienį, būtų komentaras prieš rinkimus. Jeigu ne tas komentaras, aš būčiau laimėjęs rinkimus pirmajame ture. Žmonės manimi pasitiki, balsuoja ir aš nusipelniau jų pagarbos“, – VRK kalbėjo K. Tubis.

Teismas… nėra žurnalistas

VRK narė Gitana Matiekuvienė uždavė klausimą K. Tubiui: „Byloje yra kalba, kad būdamas valstybės tarnautoju, skliaustuose – valstybės politiku… Byloje yra kalbama apie tai, kad valstybės tarnautojas, pagal teismo išaiškinimą yra ir valstybės politikas. Gautame išaiškinime taip pat aiškinama, kad vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 230 straipsniu yra priimtas sprendimas dėl šios bylos ir dėl šios bausmės esmės. Bausmės tikslas, klausimas, ar gali būti atskirtas nuo tų priemonių, kurios yra taikomos teismo?“

Į šį klausimą atsakė advokatas J. Vilys. „Teismas jeigu norėjo kažką kitą pasakyti, jis turėjo pasakyti. Teismas nėra žurnalistas. Teismas formuoja žmogaus likimą laužančias nuostatas, apriboja teisę, sodina į kalėjimą. Ir tokio lygio sprendimuose dviprasmybių būti negali“, – atsakė J. Vilys
G. Matiekuvienė dėstė: „Nuosprendžiai yra priimami iš bausmės pozicijos, iš tam tikros teisės apribojimo. Kadangi gerbiamas Kęstutis Tubis žalas padarė būdamas valstybės politiku, tai bausmė yra turbūt taikoma ne tik į valstybės tarnybą, bet ir į tą poziciją iš kurios buvo padaryta veika.“

Diskutuojant apie tai, kad K. Tubis šalinamas iš rinkimų po pirmojo rinkimų turo, VRK narė Inga Milašiūtė sakė: „Patogaus laiko teismo sprendimo vykdymui nebūna.“
O VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė kalbėjo: „Valstybės politikui taikomi ženkliai aukštesni reikalavimai etikos, moralės srityje. Valstybės politikas priesaiką duoda, valstybės tarnyboje priesaikų nėra.“

K. Tubis turi dar du kelius

K. Tubis ir jo advokatas J. Vilys kalbėjo, jog VRK sprendimą skųs Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šis teismas dar gali spėti panaikinti VRK sprendimą iki antrojo tiesioginių mero rinkimų turo ir K. Tubį grąžinti į rinkimus.
K. Tubis dėl Panevėžio apygardos teismo sprendimo kasaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Kasaciniame skunde jis nepasinaudojo galimybe prašyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo laikinųjų apsaugos priemonių – Panevėžio apygardos teismo sprendimo galiojimo sustabdymo. VRK K. Tubis aiškino, kad nematė prasmės Lietuvos Aukščiausiajam Teismui teikti tokio prašymo, nes VRK jį registravo kandidatu. „Kalbėjausi su advokatu, dabar prašysim“ – VRK sakė K. Tubis.
Taigi, jeigu bent vienas iš minimų teismų spės priimti K. Tubiui palankų sprendimą – jis dar grįš į antrąjį mero rinkimų turą.

Į antrąjį turą pakliūva Sigutis Obelevičius

Kovo 5 dieną vykusiuose Anykščių rajono mero rinkimuose K. Tubis surinko 29,4 proc. Socialdemokratas, dabartinis rajono vicemeras Dainius Žiogelis gavo 19,45 proc., konservatorius, meras Sigutis Obelevičius – 18,6 proc. balsų. Pašalinus K. Tubį iš rinkimų, į antrąjį mero rinkimų turą patenka trečiąją vietą pirmajame ture užėmęs S. Obelevičius.

Už K. Tubį tiesioginiuose Anykščių rajono mero rinkimuose balsavo 3050 rinkėjų. Jo vedamas LVŽS sąrašas gavo 26,6 proc. balsų ir Taryboje laimėjo daugiausia – 7 mandatus. Po K. Tubio pašalinimo iš rinkimų į Tarybą pateks ir 8-ąją vietą sąraše užėmęs Romas Pačinskas.

LVŽS sprendimą vertina kaip teisinį nihilizmą

Iš karto po K. Tubio pašalinimo iš rinkimų, jo partija – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga išplatino pranešimą, kuriame VRK sprendimą įvertino kaip teisinį nihilizmą.
„Po pirmojo rinkimų etapo šalinti Kęstutį Tubį iš rinkimų vertiname kaip teisinį nihilizmą ir rimtą smūgį demokratijai Lietuvoje, kuris, be kita ko, griauna pasitikėjimą rinkimais. LVŽS įsitikinimu, teismas Kęstučiui Tubiui neuždraudė dalyvauti rinkimuose ir tapti meru, tačiau VRK šį kandidatą, gavusį didžiausią Anykščių gyventojų palaikymą pirmame Anykščių mero rinkimų ture, nusprendė pašalinti iš rinkimų. <…> VRK nariai, kuriuos delegavusios partijos turėjo aiškų suinteresuotumą pašalinti K. Tubį iš rinkimų kovos, net ir paraginti kolegų nuo svarstymo ir balsavimo nenusišalino. Taigi, už LVŽS kandidato pašalinimą balsavo tiek TS-LKD, tiek Lietuvos socialdemokratų deleguoti VRK nariai – kaip žinia, rinkimuose Anykščių rajone konservatorių kandidatas liko antras, o socialdemokratų – trečias (iš tikrųjų antru liko socialdemokratas, trečiu – konservatorius, – red. past.). LVŽS į VRK deleguota atstovė nusišalino nuo svarstymo ir sprendimo priėmimo jau posėdžio pradžioje, kaip to reikalauja teisės aktai.

LVŽS mano, jog vieno teisėjo nuomonė, išdėstyta rašte be pavadinimo ir be datos, nėra „teismo išaiškinimas“. Juolab, kad įstatymai numato aiškią tvarką, kuria vadovaujantis gali būti aiškinami teismų sprendimai ir šiuo atveju tos tvarkos nebuvo laikytasi. Vertinant visas aplinkybes LVŽS mano, kad VRK tapo politiniu įrankiu, panaudotu siekiant susidoroti su nepalankiais kandidatais“, – išdėstė LVŽS.

Patikslino buvusios Visagino merės nuosprendį

Panevėžio apygardos teismas taip pat patikslino nuosprendžio dėl piktnaudžiavimo tarnyba nuteistai buvusiai Visagino savivaldybės merei Daliai Štraupaitei rezoliucinę dalį – ji negali būti renkama į meres.
Po to, kai teismas pakoregavo sprendimo rezoliucinę dalį ir VRK pateikė savo sprendimo išaiškinimą, kovo 9-tą dieną VRK sprendė D. Štraupaitės pašalinimo iš rinkimų klausimą (apie šį sprendimą, ruošiant publikaciją, redakcijai dar nebuvo žinoma, – red. past).

Partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovė D. Štraupaitė tiesioginių Visagino savivaldybės mero rinkimų pirmajame ture surinko 23,77 proc. balsų ir užėmė antrąją vietą. Jeigu ji negalės varžytis antrajame Visagino mero rinkimų ture, ją pakeis trečiąją vietą užėmęs liberalas Jevgenijus Šuklinas. Visagino mero rinkimuose pirmavo „valstietis“, dabartinis meras Erlandas Galaguz.

Lietuvos apeliacinio teismo vasario pabaigoje D. Štraupaitė buvo išteisinta dėl prekybos poveikiu, bet pripažinta kalta dėl dviejų piktnaudžiavimo tarnyba ir dviejų dokumentų klastojimo veikų. Jai palikta teismo pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – trejiems metams atimta teisė būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas.

Tačiau po sprendimo rezoliucinės dalies koregavimo, Panevėžio apygardos teismas nurodė: „D. Štraupaitė apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteista už kelis tyčinius, savanaudiškus nusikaltimus, tarp kurių yra ir sunkūs nusikaltimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. <…> Jai parinkta baudžiamojo poveikio priemone buvo siekiama laikinai apriboti jos teises, tarp jų – ir konstitucines, užimti tokias pareigas, kurias eidama ji vėl galėtų daryti analogiškus nusikaltimus.“