Nuo pareigų nušalintas, korupcija įtariamas Anykščių meras Kęstutis Tubis kaltinimus neigia ir vadina juos provokacija. ,,Man kyla pagrįstų abejonių, ar tai nėra kažkurių suinteresuotų žmonių ar jų grupių siekis visomis įmanomomis priemonėmis pašalinti jiems grėsmę keliantį ir visiškai nepatogų konkurentą“, – viešai išplatintame pareiškime galimus priešus ir provokatorius įvardija K.Tubis.
Nuomonės apie galimybes į politiką įvelti Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), kuri sulaikė K.Tubį, paklausėme Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko, teisininko, „valstiečio“ Seimo nario Vytauto BAKO.
Savivaldybių skaidrumas priklauso tik nuo merų
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V.Bakas ,,Anykštai“ sakė, jog likus dviem savaitėms iki K.Tubio sulaikymo lankėsi pas Anykščių rajono merą, tačiau net tada nežinojo, kad prieš šį politiką STT renkanti medžiagą.
– Po to, kai Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai sulaikė korupciją įtariamą Anykščių rajono merą Kęstutį Tubį ir jam buvo pareikšti įtarimai, meras taiko gynybinę taktiką, neva prieš jį surengta politinių konkurentų provokacija. Ar Lietuvoje taip lengva ir paprasta rengti provokacijas? Kažkas kažkam nurodo kažką ,,sudeginti“ – ir štai jau žmogus tampomas be priežasties?
– Gal ponas meras remiasi savo patirtimi. Jis buvęs teisėsaugininkas, gal jo laikais taip ir buvo… Dabartinė teisėsauga šiandien visiškai depolitizuota. Pažiūrėkit vien, kokia STT vadovo ar policijos vadovo skyrimo tvarka. Kiek pareigūnų tame procese dalyvauja: Prezidentė, Seimas, Vyriausybė. Būdamas Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku susitikau su tuo pačiu STT vadovu ir jam pasakiau: aš nenoriu žinoti informacijos apie jūsų sulaikymus, planuojamas operacijas, nes tai yra informacijos nutekėjimo rizika. Mums svarbu susitarti dėl rezultato, svarbu, kad korupcijos lygis Lietuvoje mažėtų. Ir taškas. Kad nebūtų nei lygių, nei lygesnių, kad nebūtų ,,stogų“, nebūtų žmonių, kurie jaustųsi lygesni ar kažkaip globojami. Kokių priemonių reikia? 2017 metais ir su STT, ir su žvalgybos tarnybomis dėl darbo principų susitarėme, priėmėme rimtų įstatymų pataisų, kurios leistų žvalgyboms veikti ir atremti dabartinius iššūkius.
Man tokie pareiškimai (Kaip K.Tubio -aut.past.) nesuprantami. Aš pats lankiausi pas jį prieš dvi savaites iki tų įvykių ir tikrai nežinojau apie jokias operacijas, nors esu komiteto, kuris atlieka STT parlamentinę kontrolę, pirmininkas. Manau, kad vienas iš Lietuvos pasiekimų yra tai, kad teisėsauga yra depolitizuota. Tik problema, kad vis dar gajus nebaudžiamumas, kad teismuose nepriimami nuosprendžiai, kurie atgrasytų žmones, kurie padarė korupcines veikas, nuo tokių nusikaltimų. Nuosprendžiai yra labai švelnūs. Bet teisėsauga galime pasitikėti ir būti tikri, kad politikai į jų veiklą nesikiša.
– Galbūt Jūs kažko nežinojote? Gal ne ,,valstiečiai“, o liberalai ar konservatoriai valdo STT? Gal čia jų politinis užsakymas?
– Kliedesiai. Kaip gali partijos kontroliuoti Specialiųjų tyrimų tarnybą? Na, prisiminkit tą pačią liberalų partijos istoriją prieš porą metų… Dėl STT veiksmų šiandien tos partijos vadovai mina teismų slenksčius. Ta pati Darbo partija. Ir kitos partijos… Imuniteto nėra niekam, piktnaudžiaujančiam savo įgaliojimais. Tarnyboms yra suteikti visi įrankiai, kad jiems nereikėtų klausti, ar mums kažkam kelti bylą, ar nekelti. Ir prokuratūra, kuri kontroliuoja tyrimus, yra visiškai nepriklausoma institucija. Taip pat ir STT, ir policija, ir VSD. Parlamentas gali tik nustatyti arba rekomenduoti šioms tarnyboms prioritetus ir užtikrinti tinkamą finansavimą, kad žmonės nebėgtų iš tų tarnybų, kad būtų galima prisikviesti kvalifikuotus pareigūnus. Su STT dabar orientuojamės į analitinę žvalgybą, o ne į ,,kaukių balius“, į tarnybą, kuri dirba smegenimis, identifikuoja labiausiai pažeidžiamas sritis, kuriose labiausiai pasireiškia korupcija. Ir toms labiausiai pažeidžiamoms sritims skiria savo pajėgumus. Savivalda – viena iš labiausiai pažedžiamų. Kai kuriose savivaldybėse labai aukštas nepotizmo lygis, savų protegavimas. Viešųjų pirkimų konkursuose trūksta skaidrumo. Žinau, kad žmonės, stambiųjų įmonių verslininkai, eina į savivaldybių Tarybas tik tam, kad vėliau, kai bus išrinkti, jų įmonės galėtų gauti savivaldybės užsakymų. Vietinės kontrolės komisijos vis dar yra silpnokos. Aišku, jog savivaldybių skaidrumas priklauso tik nuo miesto, rajono vadovo, kiek jis pats yra užsiangažavęs užtikrinti skaidrumą. Deja, pamatuoti tą skaidrumą yra sunku.
– O Jūs negalėtumėte kažkaip pagelbėti Anykščių merui? Juk esate Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, kuriam atskaitingas STT pirmininkas, vadovas. Stereotipiškai mąstoma, kad visi valdininkai daugiau ar mažiau yra vagys, bet vieniems tai daryti leidžiama, o kitiems – kažkodėl ne…
– Reaguočiau tik tuo atveju, jeigu gaučiau signalų, kad pareigūnams daromas spaudimas. Parlamentas tikrai turi įrankių į tai sureaguoti. Viena iš formų – parlamentiniai tyrimai, kuriuos aš jau esu padaręs, kai paiškėjo, kad daugybė institucijų patyrė spaudimą arba buvo naudojamos siauros žmonių grupės turtėjimui. Tada, kai parlamentas įsikiša, visuomenė girdi. Vieninteliu atveju galėčiau reaguoti, jeigu gaučiau žinių iš vadovo (STT – aut.past.) arba iš prokuratūros ar iš kitų šaltinių, kad yra daromas spaudimas, kad pareigūnai persekiojami. Pavyzdžiui, tai aš padariau VSD vadovo atveju, kada MG Baltic savininkai pradėjo teisinį jo, kaip asmens, persekiojimą, pradėjo kelti didžiulius ieškinius. Tada registravau įstatymo pataisą, kad pareigūnų, kurie yra persekiojami dėl savo veiklos, teisinės pagalbos išlaidas galėtų atlyginti valstybė. Mūsų tikslas – užtikrinti teisėsaugos nepriklausomumą. Kita vertus, padaryti taip, kad niekam nebūtų jokių privilegijų, nepriklausomai nuo partijos, ar ji yra valdančioji, ar ji yra opozicijoje, ar yra kažkokių kitų ryšių. Kad niekas nebūtų apsaugotas, kad neturėtų imuniteto nuo nusikaltimų, nuo piknaudžiavimo savo galimybėmis, savo valdžia. Aš manau, kad mes tai įrodėme. Informaciją apie tą MG Baltic savininkų ar kitų įmonių grupių veiklą, ryšius, mes žinojome nuo gruodžio mėnesio, o visuomenė sužinojo tik gegužę. Jei mes būtume norėję tartis ar kažką dengti tai, kaip ankstesniais laikais, – visuomenė apie tai nieko nežinotų. Bet šitas parlamentinis tyrimas ir buvo skirtas tam, kad visuomenė žinotų, kas vyksta, kokie santykiai mezgasi tarp politikų, specialiųjų tarnybų, kontroliuojančiųjų tarnybų, tarp verslo grupių, kurios neskaidriai daro verslą arba pelnosi visų mūsų sąskaita. Už tai dabar gauname atsaką – vyksta gal dešimt teisinių procesų, teismų, kuriuos pradėjo ta grupė. Tiesą sakant, manau, kad bet kokio politiko neteisėtas kišimasis į specialiųjų tyrimų veiklą šiandien baigtųsi jo apkalta.
