„Anykštos“ redaktorės Gražinos Šmigelskienės kurso draugas, žurnalistas Eldoradas Butrimas tiesiogiai stebi įvykius nuo Rusijos agresijos besiginančioje Ukrainoje.
Antrą mėnesį karo niokojamoje Ukrainoje vis dar važiuoja maršrutiniai traukiniai. Ir žmonės bilietus perka ne tik į Vakarus, į užfrontės miestus. Važiuoja ir į priešingą pusę – į Kijevą ar Charkovą, kuriuose sproginėja bombos.
Bilietą į traukinį, vykstantį iš Lvovo į Kijevą nusipirkti galima net prieš pat išvykimą, mat norinčių važiuoti į sostinę yra gerokai mažiau, nei kad bėgti iš ten.
Visgi, buvau gana nustebintas pamatęs perone nemažą būrį žmonių, kurie susėdo beveik pusę traukinio. Paklausus vagono palydovės, ši pasakė, jog joms uždrausta teikti bet kokią informaciją.
Moteris visgi pripažino, jog kelias pastarąsias dienas daugėja norinčių grįžti į Kijevą, ir spėjo, kad turbūt todėl, jog sostinėje kol kas nėra labai didelių bombardavimų.
Traukinys, turėjęs išvykti devintą valandą vakare, atvyko tik prieš vidurnaktį, bet į Kijevą nuvyko per suplanuotas dešimt valandų. Bilietai į traukinį palyginus su lietuviškais yra du tris kartus pigesni.
Tiesa, jų yra net trijų rūšių, ir už 470 kilometrų kelionę galima sumokėti nuo 6 iki 42 eurų. Mano kupė bilietas kainavo penkiolika eurų, traukinys buvo senas, jį šildė anglimi kūrenamas boilerinis pečiukas.
Kupė buvo tikrai šilta, palydovė atnešė švarią patalynę, pasiūlė arbatos. Kupe kartu važiavo du vyriškiai, išsiėmėm pasiimtą maistą, kartu pasivaišinom ir išsišnekėjom.
Pensininkas Olegas pasakė, kad nuvežė žmoną į Lvovą pas gimines, o pats pareiškė nebijantis bombardavimų ir geriau mirsiąs savo bute, nei bėgsiantis nuo maskolių. 25 metų Vasilijus Parchomenko irgi pasisakė į Lvovą nuvežęs aštuntame mėnesyje nėščią žmoną.
Vaikinas užtat važiavo pasiryžęs įstoti į Teritorinės gynybos pajėgas (TGP) ir ginti sostinę nuo įsiveržėlių. V.Parchomenka su žmona išgyveno didžiulę baimę, kai teko bėgti į šimtą kilometrų nuo sostinės link Baltarusijos nutolusio kaimelio Rozvažil link.
Ten vaikinas gimė, ten gyvena jo mama, o netoliese ir sesers šeima, tad pirmąją rusų agresijos dieną nusprendė iš Kijevo vykti į kaimą, nes manė, kad bus saugiau. Labai apsiriko, mat rusų tankai kaip tik iš tos pusės ėmė veržtis į Kijevą, ir kaimo apylinkėse kilo didžiuliai mūšiai.
Gretimame Staravovicės kaime rusų kariai įrengė savo bazę, į kurią suvažiavo virš pusšimčio tankų ir kitos sunkiosios technikos. Kadangi iki Černobylio atominės elektrinės nuo kaimo yra tik penkiasdešimt kilometrų, V.Parchomenka persigando, jog per bombardavimus gali sprogti elektrinė.
*******************
Tai ištrauka iš žurnalisto E.Butrimo publikacijos. Visas tekstas spausdinamas laikraštyje „Anykšta“. Reportažai iš Ukrainos nebus publikuojami anyksta.lt. Žurnalisto užrašų iš karo zonos ieškokite „Anykštoje“.
