Karališkasis papartis (Osmunda regalis)
Bene svarbiausia tradicija Joninių naktį – paparčio žiedo paieškos. Jei vakar jį radote – galite tai vadinti dar vienu pasaulio stebuklu. Kas yra papartis ir kodėl jis nežydi, „Anykštai” papasakojo botanikas, Traupio botanikos sodo įkūrėjas, buvęs ilgametis Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius.
„Paparčiai niekada nežydi ir negali žydėti, nes dauginasi sporomis, todėl paparčio žiedo dar niekas nerado. Bet žmonės tiki stebuklais. O gal kažkam pasiseks?” – vilčių suteikė gamtininkas.
„Joninių naktis lietuvių mitologijoje pirmiausia siejama su paparčio žiedu, kurį radus žmogus tampa laimingas, o gal ir nemirtingas. Kas gi tie paparčiai. Tiesą pasakius jų klestėjimo laikai toli praeityje. Paparčiai atsirado Žemėje prieš 400 mln. metų ir milijonus metų klestėjo, tuo metu augo paparčių miškai, iš kurių ilgainiui susidarė akmens anglis. Vėliau, vėstant klimatui, paparčius išstūmė sėkliniai augalai. Dabar Žemėje telikę apie 11000 rūšių (Lietuvoje vos per 20).
Iš tiesų paparčiai dažniausiai glaudžiasi ten, kur nepalankios sąlygos augti sėkliniams augalams – paunksmėje, pelkėse. Taip yra todėl, kad paparčių dauginimasis yra labai sudėtingas. Paparčiai, kuriuos matome, yra nelytinė karta, jie subrandina sporas, kurioms sudygti padeda grybai. Iš sporų išauga plokųtelės ar mažos bulvytės pavidalo polaiškis, kuriame subręsta vyriškos ir moteriškos gametos, kurios lietaus lašelyje susijungia ir duoda pradžią naujam paparčio augalui”, – apie paparčius pasakojo S. Obelevičius.
Sigučio Obelevičiaus nuotr.
