Kolegos Jono Šimėno kaltės neįžvelgė

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) trečiadienį narpliojo Atsinaujinančių išteklių įstatymą stumiančio Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininko Jono Šimėno sąsajas su biokuro gamintojais, tarp kurių ir jo sūnus, ir rinkimų rėmėjai. Realaus biokuro gamintojų protegavimo neaptiko, tačiau pabarė dėl skylėtos interesų deklaracijos ir paragino nebalsuoti dėl įstatymo.

Komisijos posėdis trečiadienį priminė saviškių susitikimą – partiečio likimą sprendė 4 konservatoriai, vienas „prisikėlėlis“ ir du socdemai. Partiečiai J.Šimėnui vis suteikdavo progą pakalbėti ne tiek apie galimą interesų supainiojimą, kiek apie įstatymo svarbą ir naudą.

Interesų konfliktu komiteto pirmininką kaltina ne tik aplinkosaugininkai, bet garsiai abejoja ir ne vienas politikas. Pavyzdžiui, koalicijos partneris – „prisikėlėlis“ Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys. Pasak jo, J.Šimėnas 2008 m. tik patekęs į Seimą galbūt savo tikslais užregistravo siūlymą, kad atsinaujinančių išteklių sritis iš Ekonomikos komiteto būtų perkelta kuruoti AAK.

Liepė nebalsuoti

„Nepripažįstu, kad turiu kokį nors konfliktą“, – etikos sargams sakė J. Šimėnas ir tikino, kad neturi ūpo ateityje nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su atsinaujinančia energetika, jei tai nebus išskirtinai biokurui palankūs sprendimai.

Tačiau komisija nurodė nebalsuoti dėl įstatymo dalių, susijusių su biomase. Po posėdžio komisijos pirmininkas socdemas Algimantas Salamakinas pridūrė, kad politikas turėtų nebalsuoti ir dėl viso įstatymo priėmimo.

Prikišti politikui viešų ir privačių interesų supainiojimo nepavyko, nors išvadų rengėjai – A. Salamakinas ir konservatorė-krikdemė Vida Marija Čigriejienė siūlė tai daryti. Tačiau komisija nusprendė, kad realaus supainiojimo nėra, o pažeidimas tėra tik netiksliai užpildyta viešų ir privačių interesų deklaracija.

Nematė, negirdėjo

„Nedeklaravau, nes nemačiau“, – nesusivokusį vaizdavo AKK pirmininkas. Pasak jo, pildant deklaraciją jam kilo mintis, kad artimas žmogus tėra tik žmona, su kuria gyvena, o suaugę sūnūs, tarp kurių ir biokurą parduodantis ūkininkas Liutauras, – ne. Be to jis pastebėjo, kad L. Šimėnas gamina granules iš šiaudų, kurias daugiausiai parduoda kaip pašarą arkliams, o ne kurą.

A.Salamakinas prikišo, kad įstatymų leidyba užsiimančiam žmogui derėtų žinoti taisykles – kad ne tik žmona, bet ir sūnūs yra artimi giminaičiai. „Reikėtų vesti paskaitas“, – parlamentarų neinformuotumu stebėjosi EPK pirmininkas.

Įtarimų J.Šimėnas buvo sukėlęs ir tuo, kad viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nenurodė jį per rinkimus parėmusių devynių biokuro įmonių, kurios suteikė 32 tūkst. Lt. J.Šimėnas gynėsi, kad jie deklaruoti iš karto po rinkimų Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK). Jam tiesiog nekilo mintis nurodyti tai ir asmeninėje viešų ir privačių interesų deklaracijoje.

Konservatorius-krikdemas Vaidotas Bacevičius užstojo kolegą, atkreipdamas dėmesį, kad, ko gero, tik nedidelė dalis parlamentarų savo rėmėjus per rinkimus perkėlė į viešų ir privačių interesų deklaraciją.

Rūpinosi, bet nekūrė išskirtinių sąlygų

J. Šimėnas nematė apskritai jokio interesų painiojimo pavojaus. „Įstatyme išskirtinių sąlygų biomasei nėra“, – sakė jis. Balsuojant komitete nuo sprendimų nenusišalino irgi dėl tos pačios priežasties. Pasak jo, buvo tiesiog kuriamas įstatymas, kuris labai reikalingas, bet nekuria išskirtinių sąlygų.

Jis aiškino, kad jo asmeninių interesų nėra, jam visada rūpėjo valstybinis interesas. J. Šimėnas mano, kad visiškai normalu ir ne paslaptis, jog biokuro interesai jam rūpi, nes prieš Seimą jis vadovavo Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacijai – „Litbioma“, rėmėjai irgi iš ten. Tačiau jis kartojo, kad vykdo misiją priimti visus atsinaujinančius išteklius apimantį įstatymą. J. Šimėnas sako, kad darė tai motyvuotai – siekdamas paspartinti atsinaujinančių išteklių klausimą, bet ne iš asmeninio, o iš valstybinio intereso taško. Įstatymo projektą, pasak jo, rengė visos suinteresuotos grupės.

Tokius ir dar daugiau kalbų apie atsinaujinančios energetikos naudą išklausę komisijos nariai nutarė, kad J. Šimėnas nusižengė tuo, kad nepilnai užpildė deklaraciją, tačiau čia pat pridūrė, kad kilus triukšmui jis ją pakoregavo.

Antrą kartą liko beveik sausas

DELFI primena, kad J.Šimėnas ne pirmą kartą patenka į etikos sargų akiratį, bet iš balos išlipa beveik sausas.

Kovo 23 d. Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, narpliojant „detektyvą” dėl pasikeitusios nuostatos Atsinaujinančių išteklių įstatymo projekte, J.Šimėną gynė komiteto darbuotoja, prisiėmusi kaltę už neva jos padarytą techninę klaidą. Tuo metu komiteto pirmininkui konservatoriui J.Šimėnui tepasiūlyta gerinti komiteto darbą.

Į etikos sargus tuomet kreipėsi konservatorė Aurelija Stancikienė ir liberalcentristas Algis Čaplikas, prašydami išsiaiškinti, kokiu būdu Atsinaujinančių išteklių įstatymo projekte atsirado žodžiai „ne mažiau kaip”.

Parlamentarų teigimu, ir Seimo salėje, ir Aplinkos apsaugos komitete svarstant įstatymo 13-o straipsnio redakciją, pritarta nuostatai, kad iki 2020 metų hidroelektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, suminė įrengtoji galia turi būti padidinta iki 141 MW, suteikiant pirmenybę nepatvankinėms technologijoms.

Tačiau į Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę priimti buvo įtrauktas projektas, kuriame teigiama, kad iki 2020 metų hidroelektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, suminė įrengtoji galia turi būti padidinti ne mažiau kaip iki 141 MW, pirmenybę suteikiant nepatvankinėms technologijoms.

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas J.Šimėnas kaltinimus atmetė, o kaltę prisiėmė komiteto darbuotoja, paaiškinusi, kad žodžius „ne mažiau kaip” įrašė kaip bendrą įstatyme tokiais atvejais naudojama formuluotę.

Grupė visuomeninių organizacijų viešą kritiką J.Šimėnui išsakė dar pernai gruodį dėl kelių įstatymo pataisų, kurios, visuomenininkų teigimu, būtų įteisinusios neteisėtas statybas ir masines užtvankas, žalingas Lietuvos upėms.