Konservatoriai ragina socialdemokratus atsisakyti idėjos naikinti Desovietizacijos komisiją

Opoziciniai konservatoriai šeštadienį paragino valdančiuosius socialdemokratus atsisakyti idėjos naikinti Desovietizacijos komisiją, savivaldybėms suteikiant teisę pačioms priimti sprendimus dėl gatvių, aikščių pervadinimo ar paminklų nukėlimo.

Šeštadienį priimtame partijos tarybos pareiškime konservatoriai teigia, kad oponentų siūlymas sustabdytų dekomunizavimo procesą Lietuvoje.

„Toks sprendimas silpnintų Lietuvos atsparumą ir paliktų viešąją erdvę neapibrėžtumo būsenai, kurioje lengviau įsitvirtintų agresyvūs „russkij mir“ (rusiškojo pasaulio – BNS) naratyvai“, – teigiama pareiškime.

„Tai daro Lietuvą pažeidžiamesnę informacinėms atakoms, istorijos falsifikavimui ir menkina šalies nacionalinį saugumą. Raginame nestabdyti dekomunizavimo ir totalitarinių okupacinių režimų ženklų šalinimo proceso, atnaujinti  ekspertų komisiją ir remtis istorikų, kultūros, meno tyrėjų, paveldo ir kitų sričių ekspertų sukauptu žinojimu“, – rašoma jame.

Anot konservatorių, desovietizacija yra būdas mažinti sovietizmo ir rusofilijos įtaką, stiprinti lietuvių istorinę savivoką, paremtą rezistencija ir pasipriešinimu okupaciniams režimams.

„Raginame gerbti daugiau nei pusę milijono sovietų vykdyto Lietuvos genocido aukų, laisvės kovotojų, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo dalyvių, tremtinių, politinių kalinių, žydų gelbėtojų ir 200 tūkst. Holokausto metu nužudytų Lietuvos piliečių teisę į istorinio teisingumo atkūrimą ir tęstinumą“, – tvirtina Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) taryba.

BNS rašė, kad anksčiau lapkritį siūlymas naikinti Desovietizacijos komisiją įveikė pateikimo stadiją Seime, toliau jį svarstys komitetai.

Pagal projektą, viešųjų objektų pripažinimą propaguojančiais totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas atliktų savivaldybių institucijos.

Jos surinktų informaciją apie tokius viešuosius objektus, taip pat išnagrinėtų su tuo susijusius gyventojų, organizacijų prašymus ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius priimtų sprendimą.

Jeigu joms pritrūktų informacijos įvertinti, ar viešieji objektai nepažeidžia įstatymo, jos galėtų kreiptis į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC), kad šis pateiktų istorinę-archyvinę pažymą dėl tokių viešųjų objektų.

Tokiu būdu taptų nebereikalinga vadinamoji Desovietizacijos komisija. Seimo nutarimą dėl jos sudarymo siūloma pripažinti negaliojančiu.

BNS rašė, kad totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas šalyje įsigaliojo 2023 metų gegužę. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.

Kaip ekspertinė institucija buvo įkurta Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinė komisija. Jos narius paskyrė Seimas.

Pagal galiojančią tvarką, iš pradžių klausimą, ar konkretus objektas pažeidžia įstatymą, nagrinėja iš ekspertų sudaryta vadinamoji Desovietizacijos komisija, o galutinį sprendimą priima Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinis direktorius.

Viešojo objekto valdytojas, gavęs generalinio direktoriaus sprendimą, ne vėliau kaip per tris mėnesius privalo organizuoti viešojo objekto pašalinimą arba pakeitimą.

Kai kurios komisijos rekomendacijos sukėlė rezonansą visuomenėje, dalį nurodymų pašalinti tam tikrus pavadinimus savivaldybės atsisako vykdyti.

Todėl šių metų birželį socialdemokratai ir registravo projektą panaikinti minėtą komisiją, o sprendimus dėl gatvių, aikščių pervadinimo, sovietinių paminklų ar atminimo lentų nukėlimo perduoti savivaldybėms.

Tai įvertinę kaip nepasitikėjimo pareiškimą, Desovietizacijos komisijos nariai atsistatydino.