Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 10-17 dienomis atliktos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai” apklausos duomenimis, rugsėjį už Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) rinkimuose į Seimą ketino balsuoti ketvirtadalis (24 proc.) 18 metų ir vyresnių šalies gyventojų.
Jei rudens pradžioje būtų vykę rinkimai į Seimą, panaši dalis (po dešimtadalį ar kiek daugiau) gyventojų būtų balsavę už šias tris partijas – Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) (12 proc.), Darbo partiją (11 proc.) bei partiją Tvarka ir teisingumas (10 proc.), o 7 proc. respondentų ketino balsuoti už Liberalų sąjūdį.
4 proc. apklaustų šalies gyventojų rugsėjo mėnesį ketino balsuoti už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, 2 proc.- už Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA), dar po 1 proc. už Lietuvos žaliųjų partiją, Lietuvos laisvės sąjungą (liberalus) bei partiją „Jaunoji Lietuva”. Kitas partijas palaiko mažesnė dalis šalies gyventojų.
Sociologai pažymi, kad LSDP daugiau palaiko vyresni nei 30 metų gyventojai rajonų centruose ar mažesniuose miesteliuose, respondentai, baigę kolegiją ar technikumą, kairiųjų pažiūrų rinkėjai, dirbantys valstybinėse įstaigose ar įmonėse.
TS-LKD daugiau remia moterys, vyresni nei 50 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu ir nebaigtu viduriniu, pensininkai, gyventojai su vidutinėmis ir mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 2500 litų), dešiniųjų pažiūrų, dirbantys valstybiniame sektoriuje ir nedirbantys gyventojai.
Darbo partiją kiek daugiau palaiko 30-49 metų žmonės, respondentai su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 1500 litų), bedarbiai, darbininkai bei vadovai, centro ir kairiųjų pažiūrų rinkėjai.
Partiją Tvarka ir teisingumas daugiau palaiko vyresni nei 30 metų gyventojai, gyvenantys kaime, respondentai su vidutinėmis ar mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 2500 litų), centro ir kairiųjų pažiūrų rinkėjai.
Už Liberalų sąjūdį kiek daugiau linkusios balsuoti moterys, jaunesni nei 50 metų rinkėjai, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (per 2500 litų), specialistai ir tarnautojai, vadovai ir besimokantis jaunimas, dešiniųjų ir centro pažiūrų rinkėjai.
26 proc. respondentų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.
Lyginant su rugpjūčio mėnesį vykusia apklausa, 2 procentiniais punktais padaugėjo TS-LKD rėmėjų, o pokyčiai kitų partijų reitinguose yra labai maži (vieno procentinio punkto ribose).
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas politologas Vytautas Dumbliauskas TS-LKD reitingų padidėjimą sieja su partijos pirmininko, Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus kalbomis aktualiais klausimais, į ką rinkėjai labai staigiai sureaguoja.
„Į tuos reitingus žiūriu ramiai, nes yra toks vaizdingas pasakymas, kad tikrieji reitingai yra rinkimai. Tai šiuo atveju laikini pakilimai ar nuosmukiai ketverių metų laikotarpiu nesvarbūs”, – Eltai sakė politologas.
Pasak jo, viešajame gyvenime geras lyderio pasirodymas partijai visuomet prideda teigiamų taškų, o prastas, priešingai, – neigiamų.
Kalbėdamas apie 2016 m. parlamento rinkimus, V. Dumbliauskas priminė, kad konservatoriai po prieš tai buvusio valdymo 1996-2000 m. opozicijoje praleido dvi kadencijas.
Pasak jo, tai, ar socialdemokratai toliau išliks valdžioje, priklausys nuo to, ar jie nedarys didelių klaidų, ir Darbo partija, žinant jo idėjinio lyderio europarlamentaro Viktoro Uspaskicho asmenines peripetijas, išliks tokia kaip partija, socdemai turės partnerius.
„Bet jeigu A.Butkevičiaus Vyriausybė dirbs be didelių klaidų, tai konservatoriams nedaug šansų, vis tiek jų elektoratas yra objektyviai mažesnis ir 2008 m. jie iš esmės laimėjo, bet jeigu ne Artūras Valinskas su savo linksmų žmonių kompanija, tai vargiai būtų… Vis tiek A.Butkevičius turi kitokių savybių, galbūt priimtinesnių kaip lyderis, politikas negu A. Kubilius.
Pats A.Butkevičiaus populiarumas tempia partiją į viršų. Atsimenate, kur buvo A. -Kubiliaus reitingai, kai jis buvo Premjeras? Pačioje apačioje. Konservatorių fenomenas tas, kad partija turi lyderį, kuris labai nepopuliarus”, – kalbėjo jis.
Pagal naujausiais apklausas A. Kubilius išlieka tarp nepalankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų. A. Kubilių nepalankiai vertina 68 proc. respondentų, palankiai – 22 proc. Labiau nepopuliaresnis už A. Kubilių tėra LLRA lyderis, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis.
Tačiau šioje vietoje politologas įžvelgė kitą TS-LKD problemą – lyderių neturėjimo problemą. Tai esą puikiai iliustruoja kandidatų paieška į kovą vyksiančius savivaldos rinkimus – tarp galimų konservatorių kandidatų į merus minėta buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, buvusi „Investuok Lietuvoje” vadovė Milda Dargužaitė, tačiau greičiausiai kandidatu bus Seimo narys Mantas Adomėnas, kuris, pasak V. Dumbliauskio, šioms pareigoms visiškai netinka.
„Tai apnuogina jų problemą, kad jie neturi lyderių. Tikrai M. Adomėnas – ne ta figūra, kuri tiktų į merus. Tai, kad konservatoriai dviem moteriškėms, ne savo partijos narėms, siūlė (kandidatuoti į merus. -ELTA), rodo, kad jie patiria krizę šia prasme, Vilniuje jie neturi lyderių”, – teigė pašnekovas ir pridūrė, kad ne tik konservatorių, bet ir kitų partijų į merus „pritempti” kandidatai atskleidžia jų trūkumą – kandidatų neturėjimą.
Iki kitų Seimo rinkimų politologas partijoms patarė ugdyti lyderius.
„Tikrai problema. Partijų elitas užsėdęs, panašu, kad neįsileidžia jaunimo”, – teigė V. Dumbliauskas. Jo vertinimu, būtent naujų lyderių ugdymas prisidėtų ir prie partijų reitingų pokyčių.
