Lietuvoje sparčiai auga sveikatai itin kenksmingos naminės degtinės, populiariai vadinamos „samagonu“, gamybos apimtys, rodo oficialūs policijos duomenys. Šių metų pirmąjį pusmetį policijos pareigūnai iš nelegalios apyvartos išėmė beveik 40 proc. daugiau alkoholio produktų, nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Kaip informuoja Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis, 72 proc. iš nelegalios apyvartos šiemet išimto alkoholio kiekio sudaro ruošinys naminei degtinei – taip vadinama broga, ir 15 proc. – naminė degtinė.
2014 m. pirmąjį pusmetį policijos pareigūnai iš nelegalios apyvartos iš viso išėmė 71 tūkst. litrų alkoholio produktų, arba net 37,3 proc. daugiau, nei tą patį laikotarpį pernai (51,7 tūkst. l).
Daugiausiai naminės degtinės per šių metų pirmąjį pusmetį išimta Klaipėdos apskrityje (daugiau nei 3,5 tūkst. l), šiek tiek mažiau – Šiaulių apskrityje. Daugiausiai brogos išimta taip pat Klaipėdos apskrityje (daugiau negu 17 tūkst. l).
Tuo tarpu Panevėžio apskrityje, kaip atkreipia dėmesį Policijos departamento atstovas R.Matonis, visiškai neišimta brogos, o naminės degtinės išimta tik 3 l. Tačiau Panevėžyje iš nelegalios apyvartos išimta virš 500 l alkoholinių gėrimų be banderolių ir tai yra didžiausias kiekis šalyje. Vilniaus apskritis pagal šį rodiklį yra antroje vietoje, tačiau sostinės pareigūnų išimtas alkoholio be banderolių kiekis šių metų pirmąjį pusmetį siekė tik 141 l.
“Naminės degtinės arba “samagono” – buitinėmis sąlygomis nelegaliai gaminamų stiprių alkoholinių gėrimų – sulaikymai dabar labai dideli. Pastebime, kad jei anksčiau išėmimų iš apyvartos statistikoje dominavo falsifikuoti alkoholiniai gėrimai, gaminami iš netinkamo gerti denatūruoto etilo alkoholio ir vėliau realizuojami kaip „kontrabandiniai“ gėrimai, tai dabar matome gerokai padidėjusius naminės degtinės išėmimus“, – policijos duomenis komentavo Vyriausybės kanceliarijos Ekonominių pažeidimų ir korupcijos prevencijos skyriaus vedėjas Nerijus Genys.
Jo vertinimu, iš policijos duomenų galima daryti išvadą, kad šešėlinės „samagono“ gamybos apimtys šalyje sparčiai auga. N.Genio teigimu, į šį nusikalstamą verslą persimetė dalis buvusių falsifikuotų alkoholinių gėrimų gamintojų, mat pastaraisiais metais buvo mestos didelės pajėgos šių produktų kontrolei ir tai davė apčiuopiamų rezultatų – jų dalis išėmimų iš nelegalios apyvartos statistikoje sumažėjo nuo 20,2 tūkst. l 2008 metais iki vos 1,1 tūkst. l 2013-aisiais.
„Manome, kad iš denatūruoto etilo alkoholio gaminamus falsifikatus ir pilstuką nelegalioje rinkoje keičia namų gamybos stiprūs alkoholiniai gėrimai“, – daro išvadą Vyriausybės kanceliarijos Ekonominių pažeidimų ir korupcijos prevencijos skyriaus vedėjas N.Genys.
Kad būtent naminė degtinė ir broga tampa didele problema, lemiančia reikšmingos dalies pajamų į valstybės biudžetą praradimą, aiškiai parodo oficialūs Policijos departamento duomenys.
Štai pernai iš nelegalios apyvartos išimti naminės degtinės kiekiai išaugo dvigubai – nuo 13,7 tūkst. l 2012 m. iki 28,2 tūkst. l 2013 m. Tuo tarpu brogos policija pernai konfiskavo daugiau nei 106 tūkst. l (2012 m. – 101 tūkst. l).
Vyriausybės kanceliarijos atstovo N.Genio vertinimu, šie rodikliai ne tik verčia sunerimti dėl didėjančių nelegalaus alkoholio gamybos apimčių, bet ir atspindi aktyvesnę nelegalių alkoholio produktų kontrolę.
„Nelegalūs alkoholiniai gėrimai dabar yra vienas iš policijos prioritetų, tam skiriamas didelis dėmesys, ir tai jau duoda teigiamų rezultatų“, – pastebi jis.
Ekspertai pastebi, kad nelegalių alkoholinių gėrimų vartojimas Lietuvoje vis dar yra didelio masto ir tai kelia susirūpinimą ne tik dėl mažėjančių įplaukų į valstybės biudžetą, bet ir sveikatos požiūriu. Mat nepaisant įsitvirtinusių mitų, kad naminė degtinė yra natūralus, tradicinis lietuviškas produktas, gaminamas senųjų kaimo gyventojų pagal daugiametę receptūrą, faktai liudija ką kita – iš tiesų 98 proc. „samagono“ yra sveikatai itin kenksmingas nelegalus alkoholinis gėrimas, gaminamas ne „diedukų ir bobučių“, o nusikalstamų grupuočių.
Toksikologai primena, kad stiprių namų gamybos alkoholinių gėrimų sudėtyje beveik visuomet aptinkama nuodingų medžiagų. Naminė degtinė dažniausiai gaminama antisanitarinėmis sąlygomis miškuose ir apleistuose pastatuose, o jos gamybai naudojami kritę gyvuliai, skalbimo milteliai, skiestas techninis spiritas ir kt. kenksmingos medžiagos. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras patvirtina, kad naminė degtinė, kurios sudėtyje yra žmogui mirtinai nuodingo metanolio, sukelia ypač pavojingus apsinuodijimus.
„Pamatę „samagono“ gamybos procesą, kurio metu rūgimo procesams paspartinti neretai naudojama galvijų dvėsena, dauguma žmonių vargiai ryžtųsi jo ragauti“, – teigia viešosios įstaigos „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys.
Tad specialistai pagrįstai nuogąstauja, kad didėjant naminės degtinės gamybos apimtims, Lietuvoje vėl gali padaugėti apsinuodijimų nelegaliu alkoholiu.
Nepaisant šių faktų, komentuodamas valdančiųjų ketinimus nuo 2015 metų vėl didinti alkoholio akcizą K.Kupšys prognozavo, kad nelegalaus alkoholio paklausa šalyje dėl to gali vėl išaugti.
