Šiandien Lietuvoje minima Knygnešio diena. 2004 metais UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų veiklą, o kovo 16-oji oficialiai paskelbta Knygnešio diena, kuomet yra pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę lietuviškas knygas.
Carinės Rusijos vykdyta lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politika truko daugiau kaip 40 metų: po 1863 metų sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti knygas lietuvių kalba, o nuo 1864-ųjų visos knygos turėjo būti parašytos tik rusišku raidynu. Lietuviai šiam reikalavimui priešinosi, todėl lietuviški leidiniai buvo spausdinami užsienyje, nelegaliai gabenami per sieną ir taip platinami. Tokius leidinius gabenę žmonės buvo vadinami knygnešiais, už šią nelegalią veiklą jie buvo persekiojami ir baudžiami rusų valdžios: sulaikyti prie tuometinės Vokietijos – Rusijos sienos, caro žandarų buvo mušami, kankinami, o nesustoję – šaudomi vietoje. Sugautus ir nuteistus knygnešius dažniausiai tremdavo į Sibirą, sodindavo į kalėjimą nuo 1 iki 5 metų laikotarpiui.
Vienas garsiausių Lietuvos knygnešių – Jurgis Bielinis. Jis laikomas Vidurio ir Vakarų Lietuvoje veikusio draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo tinklo įkūrėju.
Tik nesumyslikit balsot už karūpciju ir vagystas. Pamyslykit kaip sava vaikam akys pažiuresta išsirinki nūteistu vagi ! Balsuokit kaip ir ašei už teisybi, už Daini Žegeli
Gerbė lietuviai Lietuvių kalba. O dabar mat seniūnams per mažai raidžių jiems reikia lenkiškos, angliškos abėcėlių, tuoj ir kirilicą privers vaikus mokytis. Prie kalbos darkymo ir mūsų krašto rinktas seimo narys prisideda.
Gerbė lietuviai Lietuvių kalba. O dabar mat seniūnams per mažai raidžių jiems reikia lenkiškos, angliškos abėcėlių, tuoj ir kirilicą privers vaikus mokytis. Prie kalbos darkymo ir mūsų krašto rinktas seimo narys prisideda.