Lietuvai po Pirmojo pasaulinio karo audros išsivadavus iš svetimųjų jungo, susikūrus nepriklausomai valstybei, žengti pažangiais keliais nusprendė pagelbėti ir XIX amžiaus viduryje Alpių kalnuose, Šveicarijoje įsikūrusio Šventojo Kryžiaus ordino vienuolės, 1922 m. jos įkūrė savo misiją Anykščiuose.
Kryžietės į mūsų miestą atvyko tuomet, kai dvi turtingos, pamaldžios vienišos moteriškės, dvi Sofijos nupirko ir padovanojo didelį gabalą žemės su trobesiais Anykščiuose, kairiajame Šventosios krante. Veiklios vienuolės įsteigė koplyčią, prestižinę pradžios mokyklą, vaikų darželį, uoliai dalyvavo parapijos veikloje, kvietė į vienuolyną stoti lietuvaites, tokių atsirado apie 90, siuntė jas į noviciatą Šveicarijoje. Deja, matydamos, kad Lietuvoje jau veikia pakankamai lietuviškų pašvęstojo gyvenimo kongregacijų, iš mūsų krašto 1938 m. išvyko. Vienuolėmis tapusios lietuvaitės darbavosi įvairių kraštų misijose, ten sulaukė ir senatvės, paskutinioji iš jų viešintiškė Gualberta Užaitė sulaukusi daugiau nei devyniasdešimties prieš keletą metų dar buvo gyva – pagarbiai vadinta Alpių senole.
Pabandžiau surasti iš mūsų krašto kilusias kryžietes, sužinoti apie jas daugiau – todėl ir rašau tikėdamasis, kad atsilieps jas pažinojusieji, apie jas žinantys, giminaičiai. Norint surašyti išsamesnę istoriją, reikalingos žinios apie Palmyrą Jaloveckaitę, Krispą Sereikaitę, Magdaleną Baltakytę, Eleną Leikaitę, Vilbertą Raudonytę, Udalriką Senvaitytę. Būsiu dėkingas. Malonėkite paskambinti į Anykščių muziejų tel. (8-381) 58015.
